Marso palydovai

Fobas
Deimas

Du Marso palydovai yra Fobas ir Deimas.[1] Jie abu yra netaisyklingos formos, o juos 1877 m. atrado JAV astronomas Asafas Holas.

Palydovams vardai duoti nuo Graikų mitologijos personažų dvynių Fobo (baimės personifikacija) ir Deimo (siaubo personifikacija). Jų tėvas Arėjas Romėnų mitologijoje buvo Marsas.

Atradimas

Spekuliacijos apie Marso palydovus prasidėjo Galilėjui 1610 m. atradus Jupiterio palydovus.

Tačiau tikrieji atradimai įvyko tik 1877 m. A. Holas Deimą atrado rugpjūčio 12 d. 07:48 UTC laiku, o Fobą – rugpjūčio 18 d. 09:14 GMT laiku JAV jūrinėje orbservatorijoje Vašingtone.[2][3][4] A. Holas Marso palydovus matė jau rugpjūčio 10 d., tačiau dėl blogų oro sąlygų negalėjo tinkamai apdoroti rezultatų.

Marso palydovų atradimui A. Holas naudojo 66 cm lęšio 40 pėdų ilgio teleskopą.[5]

Palydovų pavadinimai buvo pasiūlyti anglų mokslininko Henry Madan, kuris idėją surado Iliadoje.[6]

Fobas

Pagrindinis straipsnis – Fobas (palydovas).

Fobas yra didesnis už Deimą. Jo skersmuo siekia 22,2 km,[7] jis skrieja apie 6 000 km nuo Marso paviršiaus. Jis yra taip arti Marso, kad skrieja greičiau, nei sukasi pati planeta. Aplink Marsą Fobas apskrieja per 7 val. 39 min. ir Marso dienos metu danguje pasirodo du kartus.

Fobas yra vienas menkiausiai Saulės šviesą atspindinčių objektų Saulės sistemoje – jo albedas siekia 0,071. Jo paviršiaus temperatūra svyruoja nuo −4 °C iki −112 °C laipsnių.[8]

Šis palydovas turi daug kraterių, iš kurių apie 20 turi pavadinimus.

Deimas

Pagrindinis straipsnis – Deimas (palydovas).

Deimo skersmuo yra apie 12,6 km, nuo Marso paviršiaus jis nutolęs 23 460 km.[9] Aplink planetą Deimas apskrieja per 30,3 val.[10]

Palydovas yra labai netaisyklingos formos, jo dydis yra 15 × 12.2 × 11 km ir yra 56 % Fobo dydžio.

Deimas turi nemažai kraterių, tačiau tik du iš jų turi pavadinimus – 1973 m. Svifto ir Voltero krateriai pavadinti Džonatano Svifto ir Voltero garbei, nes šie rašytojai rašė apie Marso palydovus dar jų neatradus.

Palydovų tyrimai

Daug Marso tyrimams skirtų zondų tyrinėjo ir palydovus, tačiau tik keli buvo specialiai skirti šių palydovų tyrimams.

1988 m. SSRS paleido Fobos programą, skirtą abiejų palydovų tyrimams. Programa nebuvo sėkminga, tačiau vienas iš dviejų zondų sugebėjo padaryti Fobo nuotraukų.

2011 m. Rusija paleido Fobos-Grunt misiją, kurios tikslas buvo į Žemę pargabenti Fobo grunto pavyzdžių, tačiau dėl starte patirtų klaidų zondas liko Žemės orbitoje.

Vėliau NASA ir Europos kosmoso agentūra planavo specialias misijas šių palydovų tyrimams, tačiau nei viena jų nebuvo įgyvendinta.

Charakteristikos

Pagrindinės charakteristikos
Pavadinimas Skersmuo (km) Masė (kg) Didžioji orbitos
pusašė (km) 		Apskriejimo periodas
Marsas I Fobas 22,2 (27 × 21,6 × 18,8) 1,08×1016 9378 7,66 val.
Marsas II Deimas 12,6 (10 × 12 × 16) 2×1015 23 400 30,35 val.

Šaltiniai

  1. ↑ Why the ‘Super Weird’ Moons of Mars Fascinate Scientists
  2. ↑ „Notes“. The Observatory. 1: 181. 1877. Bibcode:1877Obs.....1..181.
  3. ↑ Hall, Asaph (1877). „Observations of the Satellites of Mars“. Astronomische Nachrichten. 91 (1): 11–14. Bibcode:1877AN.....91...11H. doi:10.1002/asna.18780910103.
  4. ↑ Morley, T. A. (1989). „A catalogue of ground-based astrometric observations of the Martian satellites, 1877-1982“. Astronomy and Astrophysics Supplement Series. 77 (2): 209. Bibcode:1989A&AS...77..209M.
  5. ↑ Naval Observatory 26-inch Refractor
  6. ↑ Knorre, V. (1878). „Entdeckung zweier Planeten“. Astronomische Nachrichten. 92 (3): 47–48. Bibcode:1878AN.....92...47K. doi:10.1002/asna.18780920305.
  7. ↑ Phobos: Facts & Figures
  8. ↑ Phobos: Overview
  9. ↑ Deimos
  10. ↑ HORIZONS System
Ž • A • R
Saulės sistemos objektai
SaulėMerkurijusVeneraŽemėMarsasAsteroidų žiedasJupiterisSaturnasUranasNeptūnasKoiperio juosta