Administracinis vienetas įkurtas 1621 m., siekiant apjungti senąsias kapitonijas į didesnius vienetus. Tokiu būdu Brazilijos kolonijoje sukurtos dvi valstijos: Brazilija (pietinė) ir Maranjanas (šiaurinė). Tokie bandymai jau buvo vykdyti ir anksčiau, 1573-1578 ir 1608-1612 sukuriant Šiaurės ir Pietų Reparticijas.
Kiekviena valstija turėjo tam tikrą kapitonijų skaičių: iš 15 kapitonijų Maranjanui priklausė 8 senųjų kapitonijų teritorijos, tačiau kadangi kai kurios jų buvo nunykusios, įkūrimo metu sudarė Maranjano valstiją sudarė 3 realios kapitonijos: Maranjano kapitonija, Paros kapitonija ir Searos kapitonija. Maranjano valstija buvo silpnesnė, nei jos pietinė kaimynė Brazilija. Pastaroji sparčiai plėtėsi ne tik į nekontroliuojamus vakarus, bet ir į šiaurę, t. y. Maranjano valstijos sąskaita. 1680 m. Maranjanas neteko vienos savo kapitonijų - Searos, kuri integruota į Brazilijos Pernambuko kapitoniją.
Vienintelė Maranjano kapitonija aktyviai vykdė plėtrą į vakarus, į Amazoniją, plėsdama visos valstijos teritorijas. Dėl to 1718 m. nuo jos atskirta nauja Piavio kapitonija.
