Mama Kilja (keč. Mama Killa) – mėnulio deivė inkų mitologijoje. Ji yra saulės dievo Inti sesuo ir žmona, pasaulio kūrėjo Virakočios dukra. Mama Kilja yra inkų civilizacijos protėvių Manko Kapako ir Mama Okljo motina, vestuvių, menstruacinio ciklo dievybė, moterų globėja.
Mama Kilja dar vadinama Motina Mėnuliu. Pasak Bernabé Cobo XVI a. raštų, inkai garbino mėnulį dėl jo nepaprasto grožio ir pasauliui teikiamų malonių. Pagal mėnulį buvo nustatomos datos, o mėnulio kalendorius buvo vienas svarbiausių laiko matavimo rinkinių Inkų imperijoje.
Mėnulio užtemimai itin gąsdindavo inkus. Jie manydavo, kad Mama Kilją bando praryti kažkoks gyvūnas (puma, gyvatė). Žmonės sukeldavo didelį triukšmą, šūkaudavo, mostaguodavo rankomis, laidydavo ginklus bandydami nuvyti „žvėrį“. Inkai tikėjo, kad jei jie leis „žvėriui“ suėsti mėnulį, jie bus palikti tamsos karalystėje. Inkai tokią tradiciją išlaikė ir konkistos laikais, nes ispanai stebėjosi inkų sugebėjimais nuspėti mėnulio užtemimus ir gerbė jų tradicijas. Dar buvo tikima, kad mėnulis verkia sidabrinėmis ašaromis.
Mama Kilja buvo viena svarbiausių inkų dievybių (po saulės dievo Inti ir griausmų dievo Iljpapos). Tačiau jos reikšmė skirtinguose regionuose skyrėsi. Ypač svarbus Mama Kiljos kultas buvo Čimoro valstybėje.
