Šiaurinė įlankos dalis prie Smeltalės žiočių. Tolumoje – Smeltės pusiasalis
Malkų įlanka arba Medienos prieplauka – dirbtinė įlanka Klaipėdos sąsiaurio rytiniame krante, Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje. Nuo Kuršių marių atskirta Smeltės pusiasalio, Klaipėdos kanalu sujungta su Minija. Gylis 14,5 m.[1] Įteka Smeltalė. Veikia Klaipėdos konteinerių terminalas, kiti krovinių terminalai, laivų statybos ir remonto dokai. 2018 m. duomenimis, per metus įlankoje perkraunama apie 5,5 mln. tonų krovinių.[2] Smeltės pusiasalyje iki 2017 m. veikė Tarptautinė jūrų perkėla.[3]
Istorija
Malkų įlankos pokyčiai per šimtą metų: kairėje – XX a. pradžios, dešinėje – XXI a. pradžios įlankos žemėlapis
1865–1873 m. iškasus Klaipėdos kanalą, jo šiauriniame gale, Kuršių mariose netoli Smeltalės žiočių, įrengta 0,2–0,3 km pločio, apie 1,5 km ilgio ir 2 m gylio dirbtinė akvatorija – Malkų uostas (vok.Holzhafen). Akvatorija atskirta nuo Kuršių marių bangų pylimu, kuris, kasant gruntą ir gilinant įlanką, nuolat papildytas – taip susiformavo Smeltės pusiasalis. Nuo audrų, srovių ir ledonešių apsaugotame užutėkyje laikyti iš Nemuno atplukdyti sieliai, baidokai su mediena ir kitais kroviniais. XX a. pradžioje palei įlankos krantą ėjo pamario kelias iš Klaipėdos, stovėjo Smeltės kaimo sodybos; šiaurėje, už Smeltalės link Klaipėdos, kūrėsi lentpjūvės ir fabrikai. Įlankoje rasdavo darbo vietiniai gyventojai, dažniausiai raiti paaugliai, – vilkdavo iš vandens rąstus ir gabendavo į lentpjūves. Sovietmečiu įlankos aplinka visai pakeista – plečiant Klaipėdos uostą, įlanka praplėsta, pagilinta iki 8–10 m, pritaikyta laivams remontuoti.[2] 1986 m. Smeltės pusiasalyje pradėjo veikti Tarptautinė jūrų perkėla.[4][5] 2017–2021 m. įlanka rekonstruota: išvalytas užterštas gruntas, palei botaninio draustinio pakrantę įrengta povandeninė sienutė, pasiektas 14,5 m gylis, pertvarkytos krantinės, dokų duobės.[1][6]
