Magma – išsilydžiusios uolienos, esančios Žemės gelmėse. Magma yra sudėtingos cheminės sudėties lydalas, kurio temperatūra 649–1200 °C. Magmoje gali būti ne tik kietos fazės, bet ir dujinės fazės priemaišų. Dažniausiai magmą sudaro silikatai, rečiau karbonatai, sulfidai, fosfatai, oksidai. Dažniausiai magmą sudaro šie elementai – deguonis, silicis, titanas, aliuminis, geležis, kalcis, magnis, manganas, natris. Nuo silicio dioksido kiekio priklauso magmos klampumas. Magma, būdama aukšto slėgio spaudžiamu lydalu, kuris kartkartėmis išsiveržia į Žemės paviršių per vulkanus. Išsiveržus magmai, išsiskiria didesnė dalis jos dujų, ir ji tampa lava.[1] Magma gali įsiterpti į esančius geologinius sluoksnius ir nepasiekusi žemės paviršiaus. Ji sustingsta suformuodama tokius magminius kūnus:
Šiuose geologiniuose kūnuose, priklausomai nuo magmos tipo, randamos įvairios magminės uolienos.
Magmos tipai
Magma pagal cheminę sudėtį gali būti skirstoma į tris pagrindines grupes:
bazinė (bazaltinė) (mažas SiO2 kiekis, iki 50 %), sutinkama riftingo zonose (po vidurio okeaniniais gūbriais), „karštuosiuose taškuose“ ir okeaninių plokščių susidūrimo zonose. Tipiški komponentai - kalcio lauko špatas, piroksenas, olivinas, aukšta lydymosi temperatūra, žemas klampumas, iš visų magmos tipų kristalizuojasi pirmiausiai.
rūgštinė (felzinė) (didelis SiO2 kiekis), sutinkama „karštuosiuose taškuose“, esančiuose po kontinentine pluta, pvz., Jeloustouno nacionaliniame parke, JAV. Būdingi komponentai - kalio lauko špatas, kvarcas, žėrutis, amfibolas; tendencija formuoti piroklastus, klampesnė nei kitų tipų magmos.
andezitinė (tarpinis tipas tarp rūgštinės ir bazinės magmos) – litosferos plokščių susidūrimo vietose. Tipiški komponentai - natrio lauko špatas, amfibolas, piroksenas, žėrutis.
