PROFILPELAJAR.COM

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.
Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

Šio straipsnio ar jo dalies neutralumas yra ginčytinas.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).

M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas – 2014 m. Vilniuje įsteigta organizacija^[1], valdanti projektą „Sidabrinė linija“^[2], kuriame savanoriai telefonu kalbasi su vyresnio amžiaus žmonėmis. Fondo steigėjai – Kristina ir Marius Čiuželiai.

Nuo 2021 m. iki atsistatydinimo fondo projektą „Sidabrinė linija“ globojo į skandalus įklimpusi ir dėl jų karjerą baigusi Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė^[3].

Projektai

2015 m. Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Naujagimių intensyvios terapijos skyriui nupirkta neinvazinė hemodinamikos pokyčių stebėjimo sistema „USCOM 1A“ ir motinos pieno analizatorius „Miris HMA“.
2016 m. organizuota socialinė akcija #Prisiliesk, pradėtas projektas „Sidabrinė linija“.
2017–2018 m. kartu su partneriais išleista Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirta knyga „100 metų kartu“^[4].
2023 m. pradėtas socialinės srities neliečiamojo kapitalo valdymas^[5].

Įvertinimai

2017 m. BMI Alumni bendruomenė išrinko „Sidabrinę liniją“ metų projektu.
2019 m. už dėmesį vienišiems senoliams skirta Šv. Kristoforo statulėlė.
2019 m. „Gyvybės apdovanojimuose“ projektui „Sidabrinė linija“ padėkota „Už jaunimo ugdymą atsakingam požiūriui į gyvybę“.
2019 m. „PR Impact Awards 2019“ apdovanojimuose geriausia NVO komunikacijos kampanija pripažinta „Sidabrinės linijos“ viešinimo kampanija „Žmogui reikia žmogaus“.
2021 m. M. Čiuželiui suteiktas Vilniaus miesto savivaldybės mecenato vardas.
2022 m. metiniuose pilietinių iniciatyvų „Lietuvos galia“ apdovanojimuose „Sidabrinė linija“ įvertinta „Teisingos Lietuvos“ kategorijoje^[6].

Prieštaringa veikla

2015 m. balandžio 23 d. už neteisėtą investicinių paslaugų teikimą Lietuvos bankas panaikino fondo steigėjo M. Čiuželio ir jo vadovaujamos bei fondą remiančios įmonės UAB „MC Wealth Management“ licencijas^[7].

Šis sprendimas buvo skundžiamas, tačiau po kelerių metų bylinėjimosi 2019 m. birželio 18 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutiniu ir neskundžiamu sprendimu paliko galioti Lietuvos banko taikytas poveikio priemones^[8].

2022 m. gruodžio 27 d. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (sprendimas Nr. 3R-1168) nustatė, kad fondas, vykdydamas veiklą nuo 2016 m. nuosekliai pažeidinėjo savanorių ir pašnekovų asmens duomenis^[9].

2024 m. birželio 19 d. Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, pripažino, kad M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas, nepranešęs laiku Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, pažeidė Užimtumo įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas^[10].

Šis sprendimas buvo skundžiamas, tačiau 2024 m. lapkričio 20 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutiniu ir neskundžiamu sprendimu paliko galioti Regionų administracinio teismo priimtą sprendimą^[11].

Po šio sprendimo buvo delsiama pranešti apie teismo pripažintą fondo baustumą Valstybinei mokesčių inspekcijai, o kadenciją baigianti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybė paskutinę savo darbo dieną fondui skyrė finansavimą^[12].

Tik susidomėjus LRT žurnalistams^[13], Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateikta informacija ir M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas įvertintas kaip juridinis asmuo, kuris „neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų (pagal Mokesčių administravimo įstatymo 40-1 straipsnį)“ iki 2027 m. lapkričio 19 d. (iš viešai prieinamos VMI informacijos apie mokesčių mokėtojus^[14]).

Dėl šios priežasties VĮ Registrų centras panaikino M. Čiuželio labdaros ir paramos fondui anksčiau suteiktą paramos gavėjo statusą^[15].

Reaguodama į priimtą teismo sprendimą iš iš jo sekančias išvestines pasekmes, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sustabdė ankstesnės vadovybės paskutinę darbo dieną priimtą sprendimą skirti fondui valstybės finansavimą^[16]. Fondas į tai viešai atsakė, kad tęs veiklą be ministerijos skiriamų lėšų^[17].

Visuomenėje taip pat kilo pasipiktinimas LRT žurnalistams užfiksavus, kad fondas už skiriamas lėšas 2022 m. pabaigoje pirko benzinu ir elektra varomą visureigį „Mersedes Benz GLC 300“ ir išleido dideles lėšas kurui^[18].

Pirmasis iš privačių subjektų, rinkęs paramą fondui, į šią situaciją sureagavo 2009 m. įkurtas vienintelis aukojimo internetu portalas Lietuvoje „Aukok.lt“. Jo vadovai socialiniuose tinkluose išreiškė poziciją dėl darbo teisės pažeidimų fonde, taip pat nurodė, kad „organizacijos bus prašoma pateikti ataskaitas už pervestas lėšas, kurioms ataskaitos dar nebuvo teiktos“^[19].