Luka Sinjorelis (it. Luca Signorelli, tikr. Luca d’Egidio di Ventura, apie 1445–50 – 1523 m. spalio 16 d.) – italų renesanso dailininkas. Svarbiausiu jo darbu laikomas freskų ciklas Orvjeto katedroje (1499–1504).

Luka Sinjorelis gimė apie 1441–50 m. Kortonoje, Toskanoje. Žinių apie jo jaunystę neišlikę. Manoma, kad jis buvo Pjero dela Frančeskos mokiniu Sansepolkro miestelyje, o vėliau padėjo Pjerui šiojo darbuose Arece. Ankstyvuosius Lukos darbus sunku nustatyti dėl panašumo į kitų Pjero dela Frančeskos pasekėjų ir mokinių. 1470 m. Luka vedė Gallizia di Piero Carnesecchi, su kuria susilaukė 4 vaikų.

Pirmieji dokumentuoti Lukos darbai yra Čita di Kastelo mieste 1474 m. Po to Luka lankėsi Florencijoje, kurioje patyrė brolių Pollaiuolo darbų įtaką. 1477–80 m. Sinjorelis dirbo Loreto miesto bažnyčiose. 1479 m. buvo išrinktas į gimtojo miesto Kortonos tarybą kaip magistratas, kuriuo išbuvo iki mirties. Maždaug nuo 1480 iki 1484 m. kartu su kitais Florencijos dailininkais popiežiaus kvietimu dirbo Siksto koplyčioje Romoje. Luka nebuvo pažymėtas samdytu ir greičiausiai dirbo tik kaip Perudžino pagalbininkas. Freskoje „Mozės testamentas ir mirtis“ atpažįstama Sinjorelio ranka, nors greičiausiai jis dirbo pagal Perudžino nurodymus ir didesnioji freskos dalis priskiriama dabar Bartolomeo della Gatta.

1484 m. Sinjorelis dirbo Perudžos katedroje, apie 1490 m. – Volteros mieste, nors daugiausiai laiko leido Florencijoje. 1497–98 m. Sinjorelis atliko grupę freskų Šv. Benedikto gyvenimo tema Monte Oliveto Maggiore vienuolyne prie Sienos. Nuo 1499 iki 1504 m. dirbo Orvjeto katedroje, kurioje sukūrė savo reikšmingiausius darbus – freskas San Brizio koplyčioje. Šios freskos perpildytos nuogų figūrų, kurios vėliau padarė įspūdį Mikelandželui. Iš figūrų vaizdavimo galima spėti, kad Luka Sinjorelis, jas tapydamas greičiausiai naudojosi kūnų skrodimo žiniomis. Dalį freskų prieš 50 metų jau buvo pradėjęs Fra Andželikas. Manoma, kad vienoje freskoje Luka įamžino save ir Fra Andželiką vienuolių portretais. Atlikęs šiuos darbus Sinjorelis grįžo į Kortoną.

Apie 1507 m. Sinjorelis dirbo Sienoje, 1508 m. popiežius jį su kitais dailininkais,pakvietė dirbti Vatikano rūmuose, tačiau šie projektai buvo nutraukti, kai popiežius visus šiuos darbus patikėjo atlikti Rafaeliui. Gyvenimo pabaigą Sinjorelis praleido Kortonoje, vėlesni jo darbai labai varijuoja kokybe, manoma, kad daugelį jų atlikinėjo jo mokiniai. Luka Sinjorelis mirė 1523 m. spalio 16 d. Spėjama, kad palaidotas San Francesco (Šv. Pranciškaus) bažnyčioje Kortonoje.

• 
  „Šv. Pauliaus atsivertimas“ (apie 1480, Santa Casa, Loretas)
• 
  „Madona soste“ (1484, Sant'Onofrio, Perudža)
• 
  „Šv. Jono Krikštytojo gimimas“ (1485–90, Luvras, Paryžius)
• 
  „Šv. Šeimyna“ (apie 1490, Uficių galerija, Florencija)
• 
  „Madona su kūdikiu ir šventieji“ (apie 1490–92, Piti rūmai, Florencija)
• 
  „Prakeiktieji pragare“ (1499–1504, Orvjeto katedra)
• 
  „Pašventintieji rojuje“ (1499–1504, Orvjeto katedra)
• 
  „Mirusiųjų prikėlimas“ (1499–1504, Orvjeto katedra)
• 
  „Pamokslas apie Antikristą“ (1499–1504, Orvjeto katedra)
• 
  „Apraudojimas“ (apie 1502, Kortonos vyskupijos muziejus, Kortona)

Vikiteka: Luca Signorelli – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Encyclopaedia Britannica
• Art UK
• Luca Signorelli WGA tinklalapyje
• Luca Signorelli biografija Giorgio Vasari „Le Vite“ (anglų k.) Archyvuota kopija 2012-03-17 iš Wayback Machine projekto.