Liudiškių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis (unikalus objekto MC kodas 24539; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1884; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A1414K) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24540) Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, 0,5 km į šiaurės rytus nuo Liudiškių, Anykščių seniūnija, į pietryčius nuo Anykščių, 0,8 km į pietryčius nuo Liudiškių kalvos, kuri anksčiau buvo vadinama piliakalniu ir kurioje 1953 m. palaidotas rašytojas Jonas Biliūnas ir jam pastatytas paminklas (architektas Vytautas Gabriūnas).[1] Pasiekiamas plentu 119Molėtai–Anykščiai pavažiavus 1,5 km, pakilus į kalną, Girelės miške pasukus į dešinę pietvakarių kryptimi, už 50 m. Yra rodyklė, piliakalnio kalva matyti miške.
Piliakalnis
3D modelis
Piliakalnis įrengtas Šaltupio upelio dešiniajame krante Aruodais vadinamo kalvų masyvo aukščiausioje kalvoje. Iš pietų piliakalnį juosia gili upelio griova, iš pietvakarių prieina aukštuma, nuo kurios piliakalnį skiria natūrali įduba, iš šiaurės vakarų prieina gili dauba, į šiaurę ir rytus tęsiasi aukštumos. Piliakalnio šlaitai gana statūs, 7-17 m aukščio. Viršuje yra ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi 23x18 m dydžio aikštelė. Rytiniame šlaite, 2 m žemiau aikštelės, yra 10 m ilgio ir 5 m pločio terasa, kiek nuolaidėjanti į rytus, buvusio pylimo liekanos. Tyrinėjimų metu čia rastas užslinkęs 3 m pločio, 1 m gylio griovys. Vakarinėje piliakalnio papėdėje yra natūralus 20 m pločio viršuje, 2,5 m gylio griovys.
Piliakalnis apaugęs smarkiai praretintu spygliuočių mišku.
Gyvenvietė
Papėdės gyvenvietė yra 1 ha plote piliakalnio šiaurės rytų, rytų ir pietryčių papėdėse, miške. Gyvenvietę į dvi dalis dalina kelias Anykščiai – Molėtai, kelio tiesimo darbų teritorijoje gyvenvietės kultūrinis sluoksnis sunaikintas. Intensyviausias 50 cm storio kultūrinis sluoksnis pastebimas piliakalnio pietrytinėje papėdėje, aukštame bevardžio upelio krante. Jame rasta brūkšniuotos ir lygios keramikos, molinio verpstuko fragmentas. Gyvenvietė datuojama I tūkstantmečio pirmąja puse.
400 m į šiaurę nuo piliakalnio, Anykščių vienkiemių teritorijoje buvo pilkapynas, sunaikintas, tyrinėtas 1990 m.
Tyrimai
1990 m. piliakalnį, 1991 m. gyvenvietę tyrė Lietuvos istorijos institutas, vadovas Gintautas Zabiela. Padarius piliakalnio aikštelės rytinės dalies ir šlaito pjūvį (20 m²), rastas iki 20 cm storio kultūrinis sluoksnis su brūkšniuota ir grublėta keramika, moliu drėbtos medinės užtvaros, kurios vidinėje pusėje buvo akmenų grindinys, liekanomis. Radinius saugo Anykščių muziejus.[2] Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pirma puse. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 23000 m².
Pastaba: Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Nuotraukos
Liūdiškių piliakalnis iš pietryčių pusės
Liūdiškių piliakalnio informacinio stendo aprašas
Šaltiniai
↑Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 99, (393)
↑Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva I. V., 1996. P.56.
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991metais, leidimo metai 1992. P.60-62.
Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC A. F.1. Ap.1. B.39 (buvo B.4). P.275-276.
Gintautas Zabiela. Liudiškių piliakalnis ir papėdės gyvenvietė // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius. 1992. T. I, p. 60–62.
Gintautas Zabiela. Anykščių apylinkių proistorė // Anykščiai istorijoje, literatūroje atsiminimuose. V.1992. P.28.
Bronius Dakanis. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai // Kultūros paminklai. V., 1994. T.1. P.43-44 (Nr. 23).
Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. V., 1995. P.236-237 (Nr. 41).
