Liudas Stukas (g. 1931 m. rugpjūčio 18 d. Niuarke, JAV) – dainininkas, pedagogas, vargonininkas ir chorvedys.
Biografija
1939–1950 m. skambinti fortepijonu mokėsi pas Edwardą Napiwockį, o 1950–1952 m. dainuoti pas Herbertą Pate ir 1955 m. pas Leilą Livian. 1954–1959 m. studijavo New York University School of Education ir baigė bakalauro laipsniu.
Už kūrinį „Tėve mūsų“ gavo premiją. Suorganizavo mergaičių vokalinį kvartetą „Rūta“ ir įdainavo dvi plokšteles. Vėliau subūrė „Rūtos“ vokalinį ansamblį.
Tarnaudamas amerikiečių kariuomenėje, kaip solistas surengė 120 koncertų JAV miestuose ir miesteliuose, dalyvavo ir lietuviškose programose, televizijos laidose.
Nuo 1957 m. vargonininkavo Dievo Motinos Sopulingosios lietuvių parapijoje Harrisone, NY. 1959–1961 m. dėstė muziką Woodrino aukštesniojoje mokykloje. Buvo nuolatinis solistas Patersone, NJ, Lyric Opera, koncertavo JAV, Pietų Amerikoje ir Europoje. 1973 m. Čikagos Lietuvių operoje atliko Escamillo vaidmenį Žoržo Bizė operoje „Carmen“.
Turėdamas gražų baritono balsą, jį išlavino iki dramatinio tenoro. Su „Rūtos“ ansambliu dalyvavo 1971 m. 4-ojoje JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėje Čikagoje. Taip pat dirbo su vokaliniais ansambliais – „Žibuoklės“ Hillside, NJ, ir „Vilijos“ Niuarke. Daug metų vargonininkavo, vadovavo chorui Šv. Petro ir Povilo parapijoje Elizabethe, NJ. 1988 m. išėjo į pensiją.
Priklausė New Jersio Essexo Operos trupei, harmonizavo per 50 lietuvių liaudies dainų, sukūrė dainų chorams ir solistams: „Malda“, „Širdies gėlė“ ir kt. Su „Rūtos“ ansambliu ir L. Juodyte į plokštelę įdainavo keletą savo ir S. Cerienės dainų. Anglų kalba parašė santrauką Juozo Žilevičiaus knygai „Lietuvis vargonininkas išeivijoje“.
Šaltiniai