PROFILPELAJAR.COM

Liudas Dambrauskas

Gimė	1921 m. balandžio 25 d. Kuronys, Pagirių valsčius
Mirė	2003 m. lapkričio 25 d. (82 metai) Kaunas
Palaidotas (-a)	Petrašiūnų kapinėse
Sutuoktinis (-ė)	Aldona Dambrauskienė
Vaikai	Vidmantas Dambrauskas, Dalia Leinartienė, Giedrius Dambrauskas, Saulius Dambrauskas

Veikla	rezistentas, politinis kalinys, rašytojas ir publicistas
Partija	1992 m. Lietuvos socialdemokratų partija

Išsilavinimas	technikos mokslų daktaras
Alma mater	1962 m. Maskvos politechnikos institutas

Žymūs apdovanojimai
1996 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius

Liudas Dambrauskas (1921 m. balandžio 25 d. Kuronyse, Pagirių valsčius – 2003 m. lapkričio 25 d. Kaunas) – Lietuvos rezistentas, politinis kalinys, rašytojas ir publicistas, technikos mokslų daktaras.

Biografija

1932–1934 m. mokėsi Kuronių pradžios mokykloje, 1934–1935 m. Ukmergės gimnazijoje, 1935–1938 m. Šėtos progimnazijoje. 1938 m. pašalintas už veiklą ateitininkų draugijoje. 1938–1941 m. mokėsi Kėdainių gimnazijoje. 1941–1945 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete, Cheminės technologijos fakultete, kartu dirbo mokytoju Kaune.

1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, įsijungė į rezistentinį sąjūdį, aktyviai dalyvavo Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) veikloje.

Vokiečių okupacijos metais įsijungė į antinacinę veiklą, leido ir platino pogrindžio spaudą, dalyvavo katalikų ir liaudininkų pogrindžio studentų rateliuose. 1943 m. išrinktas į pogrindžio Lietuvos katalikų jaunimo sąjungos centro valdybą. 1944 m. su keliais bendražygiais įkūrė Lietuvos išlaisvinimo tarybą (LIT), tapo jos vadovu.

1945 m. suimtas už politinę veiklą Lietuvos aktyvistų fronte, Katalikų jaunimo sąjungoje bei Lietuvos išlaisvinimo taryboje ir nuteistas sušaudyti, tačiau vėliau mirties bausmė buvo pakeista 10 metų lagerio. Kalintas Spasko Lageryje (Kazachija). Grįžo 1955 m.

1956–1973 m. „Inkaro“ gumos fabriko inžinierius, technologinio skyriaus viršininkas. 1956–1962 m. neakivaizdžiai studijavo Maskvos politechnikos institute. 1969 m. Maskvos M. Lomonosovo universiteto Tiksliosios chemijos technologijos institute apgynė technikos kandidato (daktaro) disertaciją.^[1]

1973–1981 m. Termoizoliacijos instituto Vilniuje mokslinis bendradarbis. Paskelbė per 50 mokslinių darbų, iš jų 21 pripažintas išradimais. 1984 m. už politinę veiklą nuteistas 3,5 m. kalėjimo ir 2 m. tremties. Iki 1987 m. kalėjo Mordovijoje. 1987 m. grįžęs įsijungė į pogrindinės spaustuvės „ab“ darbą, platino pogrindinę literatūrą.

1990 m. JAV lietuvių fondo „Į laisvę“ vienas steigėjų, 1991–1992 m. Lietuvos filialo pirmininkas. 1993 m. rezistencinio paveldo bendrijos „Atmintis“ steigėjas ir vadovas.^[2] 1992 m. Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše kandidatavo į Seimą. 1993 m. suteiktas technikos mokslų daktaro laipsnis.

Paskelbė daug straipsnių aktualiomis temomis leidiniuose „Kauno aidas“, „Tremtinys“, „Diena“, „Santara“, „Tautos mokykla“, „Naujoji Romuva“. Buvo vienas iš atnaujinto žurnalo „Naujoji Romuva“ steigėjų. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.^[3]

Įvertinimas

1996 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius ^[4]
2000 m. gegužės 18 d. suteiktas Kauno miesto garbės piliečio vardas ^[5]

Bibliografija

Gyvenimo akimirkos (dvitomis), 1990 m.
Žvilgsnis į dabartį, 1992 m.
Politinių aistrų sūkury, 1994 m.
Spingsulė tamsaus tunelio gale, 1995 m.
Baravykų raistas: vaizdeliai iš protėvių buities. – Kaunas: Atmintis, 1997. – 143 p.: iliustr.
Praeities aidai. – Kaunas: Atmintis, 1997. – 204 p.: portr.
Svetimų nepalaužtas, savų nepaklupdytas: apie antisovietinės rezistencijos dalyvį Vytautą Skuodį. – Kaunas: Atmintis, 1999. – 12 p.: iliustr.
Kovo 11-osios tragizmas, 2001 m.
Išeinančiojo mintys (sud. Aleksas Dabulskis). – Vilnius: Gairės, 2006. – 384 p.: iliustr. – ISBN 9986-625-79-3