Liu Song dinastija (kin. 劉宋朝, pinyin: Liú Sòng Cháo) – kinų kilmės dinastija, 420-479 m. valdžiusi Pietų Kiniją (istorines Dzing, Jang, Liang, Dziao, Siu, Čing, Ju provincijas) bei šiaurės Vietnamą.
Tuo metu dinastija buvo vadinama tiesiog Song, tačiau kad nemaišyti su gerokai žymesne Song dinastija, istorikai prie dinastijos pavadinimo prideda imperatorių pavardę Liu. Alternatyvūs, mažiau istoriografijoje naudojami, dinastijos pavadinimai yra Ankstyvoji Song ar Pietų Song (nemaišyti su Pietų Song, valdžiusia 1127–1279 m.)
Istorija
Dinastijos dradininkas buvo Rytų Dzin dinastijos karvedys Liu Ju, kuris garsėjo kaip žymus kovotojas, sutramdęs barbarų gentis šiaurėje ir laikinai paėmęs istorinę Kinijos sostinę Luojangą. 420 m. Dzin imperatorius Gongdi atsisakė sosto ir savo paveldėtoju paskyrė Liu Ju, kuris titulavosi Vudi. Tai buvo Song dinastijos pradžia.
Valstybė suklestėjo valdant Vendi, kurio viešpatavimas atnešė trumpą atokvėpį chaotišku Kinijai laikotarpiu tarp Han ir Tang dinastijų. Nepaisant pasiekimų kultūrinėje srityje, Vendi nesisekė karo žygiai. Nors pirminė riba su šiauriniais barbarais tuo metu ėjo ties Geltonąja upe, imperatoriaus neryžtingumas peržengti šią upę lėmė šiaurinių barbarų sustiprėjimą ir suvienijimą po Šiaurės Vei valdžia. Ši karalystė tapo pagrindine Songų ir vėlesnių pietinių dinastijų priešininke.
Valstybę ištiko rimta krizė, kuomet 465 m. Liu Ju susidorojo su imperatoriumi Čianfeidi ir pats paėmė sostą, tituluodamasis Mingdi. Prasiėjo pilietinis karas, kurio metu šiaurinės provincijos, bijodamos imperatoriaus susidorojimo, viena po kitos perėjo į Šiaurės Vei pusę. Taip Liu Song prarado teritorijas i šiaurę nuo Huai upės (istorines Siu, Ju provincijas).
472 m. mirus Mingdi, rūmuose išaugo karvedžio Siao Daočengo įtaka. 477 m. jis nužudė imperatorių Houfeidi ir į sostą pasodino marionetinį imperatorių Šundi. Po dvejų metų jis pats pakeitė jį soste, įkurdamas Pietų Či dinastiją.
Administracija
Valstybė buvo dalinama į provincijas džou, kurių įkūrimo metu (po Liu Ju užkariavimų šiaurėje) buvo 22. Vėlesniuoju laikotarpiu, ypač Mingi valdymo laikais, daug šiaurinių provincijų buvo prarastos ir prijungtos prie Šiaurės Vei.
Įkūrimo metu Liu Song provincijos buvo: Jangdžou (10 dziunų), Pietų Siudžou (17 dziunų), Pietų Jandžou (11 dziunų), Siudžou (12 dziunų), Jandžou (6 dziunai), Čingdžou (9 dziunai), Dzidžou (9 dziunai), Sidžou (4 dziunai), Judžou (10 dziunų), Pietų Judžou (19 dziunų), Jongdžou (17 dziunų), Liao (20 dziunų), Čindžou (14 dziunų), Dzingdžou (12 dziunų), Ingdžou (6 dziunai), Dziangdžou (9 dziunai), Siangdžou (10 dziunų), Idžou (29 dziunai), Idžou (29 dziunai), Ningdžou (15 dziunų), Guangdžou (18 dziunai), Juedžou (9 dziunai), Dziaodžou (8 dziunai).
Valdovai
