Limfinė filariozė

   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.
Limfinė filariozė
Elephantiasis
Sukėlėjas: Apvalioji kirmėlė
Wuchereria bancrofti
Pernešėjas: Moskitai (Phlebotomus)
Simptomai: Galūnių sutinimas
Gydymas: Hormoninis, fizioterapija

Limfinė filariozė – atogrąžose ir subtropikuose paplitusi liga, kurią dažniausiai sukelia siūlinė apvalioji kirmėlė Wuchereria bancrofti (~90 % atvejų), Brugia malayi ir Brugia timori.[1] Žmogų apkrečia uodai, kurie čiulpdami kraują su seilėmis įleidžia parazitų lervų. Suaugusios kirmėlės gyvena limfmazgiuose; juose pradeda kauptis skysčiai ir ligonio galūnės gali sutinti iki milžiniško dydžio. Patelės veda daugybę lervučių – mikrofiliarijų, kurios naktį paprastai cirkuliuoja kraujyje, o dieną susitelkia plaučių kapiliaruose.[2] Uodas ar kitas vabzdys čiulpdamas kraują apsikrečia mikrofiliarijomis. Lervutės auga jų kūno ertmėje, o vėliau patenka į straubliuką, kur tūno seilių kanale iki kol uodas įgels naujai aukai.

Limfinė filariozė pasireiškia odos ir poodinių audinių sustorėjimu, ypač kojose ir lytiniuose organuose, dažniausiai dėl limfagyslių obstrukcijos.

2022 m. duomenimis, limfine filarioze buvo užsikrėtę apie 40 mln. žmonių, o apie 863 mln. žmonių, gyvenančių 47 šalyse, grėsė pavojus užsikrėsti.[1] Dažniausia Afrikos ir Azijos atogrąžų kraštuose.[3]

Išnašos

  1. ↑ 1,0 1,1 Limfinė filariozė. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nuoroda tikrinta 2004-12-23.
  2. ↑ Despommier et al. 2019, p. 256.
  3. ↑ „Lymphatic filariasis“. www.who.int. Nuoroda tikrinta 2019-10-04.

Šaltiniai

  • Despommier DD, Griffin DO, Gwadz RW, Hotez PJ, Knirsch CA (2019). „22. Lymphatic Filariae“. Parasitic Diseases (PDF) (7 leid.). Parasites Without Borders. pp. 253–264. Nuoroda tikrinta 2024-12-23.