Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija – asociacija, vienijanti medžiotojų ir žvejų asociacijas.

1920 m. spalio 27 d. Gamtos tyrinėjimo stoties direktorius prof. Tadas Ivanauskas, Miškų departamento direktorius, miško tipologijos mokslo Lietuvoje pradininkas Povilas Matulionis, Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos tarnautojai Elijošius Nonevičius, Jeronimas Paulionis ir Lietuvos kariuomenės vyresnysis leitenantas Bronius Žvynys įteikė raštą Kauno miesto ir apskrities viršininkui, prašydami įregistruoti Lietuvos taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugiją ir patvirtinti jos įstatus. 1921 m. vasario 7 d. įregistruota.

1925 m. vienijo 21 skyrių, įsteigtą to meto apskrityse. 1927 m. T. Ivanausko iniciatyva pradėtas leisti „Medžiotojo“ žurnalas. 1936 m., vykdant Seimo priimtą Draugijų įstatymą, Lietuvos taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugija perorganizuota ir 1937 m. sausio 13 d. įregistruota Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijų sąjunga, perėmusi buvusios draugijos funkcijas.

1937 m. daugiausia narių buvo Kauno draugijoje – 245, Šiaulių – 241, Biržų – 143, Panevėžio – 125, Kėdainių ir Ukmergės – po 118, Kretingos – 115. Lietuvai atgavus Vilnių, čia taip pat buvo įsteigta Medžiotojų draugija.

1930 m. lapkričio 7-9 d. Lietuvos delegacija dalyvavo Paryžiuje vykusiame Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarybos (CIC) steigiamajame susirinkime. T. Ivanauskas tapo šios tarptautinės organizacijos tarybos nariu.

1940 m. birželį okupavus Lietuvą, liepos mėn. draugijos, kaip patriotinės organizacijos, veikla uždrausta. Ji neveikė ir karo metais.

1945 m. kovą T. Ivanausko, profesoriaus Juozo Žemaičio, dainininko Kipro Petrausko, aktoriaus Juozo Lauciaus, tarnautojų Vinco Peleckio, Roberto Budriko, Edvardo Čipkaus, Boriso Nikolskio iniciatyva buvo įkurta Kauno medžiotojų draugija.

1947 m. įkurta vieninga Lietuvos medžiotojų draugija, kuri 1960 m., prisijungus žvejams, pavadinta Medžiotojų ir žvejų draugija.

Pirmaisiais nepriklausomybės atkūrimo metais Paryžiuje CIC valdyba po penkiasdešimt metų pertraukos atkūrė draugijos narystę šioje organizacijoje. 1991 m. šį aktą patvirtino Kanadoje, Kvebeke, susirinkusi CIC Generalinė asamblėja.

2002 m. Seimas priėmė Medžioklės įstatymą, 2004 m. – Mėgėjiškos žūklės įstatymą.

• Vienyti medžiotojų ir žvejų asociacijas bei koordinuoti jų veiklą
• Ugdyti taurų medžiotojų ir žvejų požiūrį į gamtą, saugoti ir gausinti laukinių žvėrių, paukščių ir žuvų išteklius, rūpintis populiacijų struktūromis, produktyvumu, sąveika su aplinka, ekologine pusiausvyra
• Puoselėti medžioklės ir žūklės kultūrą bei tradicijas, kelti medžiotojų ir žvejų kvalifikaciją

2000 m. Garbės pirmininku išrinktas Algirdas Brazauskas.

Šiuo metu draugija turi 46 narius (rajonų draugijas ir sąjungas, jungiančias 26 tūkst. medžiotojų ir 37 tūkst. žvejų):

• Nuo 1930 m. (1991 m. atkurta) Tarptautinės medžioklės ir medžiojamųjų gyvūnų apsaugos taryba (CIC)
• Nuo 2004 m. ES medžiotojų ir gamtos apsaugos organizacijų federacija (FACE)

• 1927–1940 m. leido žurnalą „Medžiotojas“;
• Buvo viena iš 1964–1996 m. leisto populiaraus žurnalo „Mūsų gamta“ leidėjų;
• 1990–1996, 1998–2006 m. – „Medžiotojas ir meškeriotojas“;
• Nuo 2007 m. yra viena iš žurnalo „Medžiotojas ir medžioklė“ leidėjų.

• Draugijos svetainė