Lietuvos estradinis orkestras (LEO) – Lietuvos filharmonijos kolektyvas, veikęs 1957–1966 m. Vilniuje.

Lietuvos estradinį orkestrą įkūrė ir jam vadovavo Kauno politechnikos instituto estradinio ansamblio įkūrėjas Juozas Tiškus. Orkestro kolektyvas susiformavo iš kavinėje „Tulpė“ grojusio orkestro. Profesionaliu Lietuvos valstybinės filharmonijos orkestru tapti pasiūlė tuometinis kultūros ministro pavaduotojas, nuo 1958–1967 m. ministras Juozas Banaitis. Repertuarą sudarė Lietuvos ir užsienio kompozitorių dainos bei džiazo kompozicijos, buvo geriausias džiazo orkestras Lietuvoje. 1963–1965 m. LEO buvo pats pajėgiausias džiazo orkestras Baltijos kraštuose. Po ideologiniu ir meniniu požiūriu atsakingų gastrolių Maskvoje, Kremliaus teatre, 1965 m. J. Tiškui suteiktas Lietuvos nusipelniusio artisto garbės vardas. 1966 m. orkestras pertvarkytas į popmuzikos ansamblį „Estradinės melodijos“.^[1]

Orkestrui specialiai kūrė lietuvių kompozitoriai Teisutis Makačinas, Benjaminas Gorbulskis, Algimantas Raudonikis, Vygandas Telksnys, Mikas Vaitkevičius ir kiti.

Orkestre dainavo Nijolė Ščiukaitė, Jūratė Norvaišienė, Adolfas Jarulis, Jurgis Žukauskas, grojo Mindaugas Tamošiūnas, konferansjė dirbo Raimondas Jovaiša.