Lietuvių moterų globos draugija, iki 1936 m. Lietuvių moterų globos komitetas – Lietuvos vaikų socialinės globos organizacija, 1919–1940 m. veikusi Kaune.

Viena pirmųjų socialinės globos organizacijų Lietuvos Respublikoje, įkurta 1919 m. gegužės 27 d. D. Šleževičienės iniciatyva. Globojo našlaičius (pirmiausia vaikus tėvų, nukentėjusių per Lietuvos nepriklausomybės kovas) bei neturtingų šeimų vaikus. Lietuvos moterų globos komitetas išlaikė 2 vaikų prieglaudas su vidurine amatų mokykla ir administravo valstybinę Raudondvario vaikų prieglaudą su 280 vaikų, pradžios mokyklas, bendrabutį. Gabesni auklėtiniai buvo leidžiami į vidurines mokyklas bei gimnazijas. Didelė piniginė parama pirmaisiais veiklos metais gauta per švedų „Organizacijos gelbėkit vaikus“ (Forenningen Radda Barnen) atstovę ir Baltijos komiteto pirmininkę Švedijoje Aną Lindhagen ir iš JAV lietuvių. 1923 m. Lietuvių moterų globos komiteto pirmininkė D. Šleževičienė ir T. Vencienė JAV surinko apie 10 000 dolerių. 1923 m. Komitetui perduotas Gelgaudiškio dvaras, kuriame įkurta vaikų našlaičių prieglaudą.

Lietuvių moterų globos draugija buvo Lietuvos motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjungos bei Lietuvos moterų tarybos kolektyvinė narė. Draugijos narės dalyvavo tarptautinėse motinos ir vaiko globos konferencijose. TSRS okupavus Lietuvą 1940 m. rugpjūčio mėn. Liaudies vyriausybės uždaryta.^[1]

• Pirmininkės: Elena Čiurlienė, B. Novickienė, L. Raupienė, D. Šleževičienė.
• Garbės nariai: daktaras J. Alekna, Jonas Makauskis.

• Prašymas Kauno miesto valdybai Archyvuota kopija 2008-12-15 iš Wayback Machine projekto.