Libano politinė sistema – Libano, valstybės Viduržemio jūros rytinėje pakrantėje politinė sistema. Nacionalinė šventė – lapkričio 22 d. – Nepriklausomybės diena.

Pagal 1926 m. konstituciją, kuri buvo daug kartų keista, paskutinė pataisa 1999 m., Libanas – respublika.

Valstybės vadovas – prezidentas, kurį renka Libano Nacionalinis Susirinkimas (Madžlis Alnuvab) 2/3 balsų dauguma 6 metams vienai kadencijai. Prezidentas turi būti krikščionis.

Įstatymus leidžia vienų rūmų parlamentas – Nacionalinis Susirinkimas, kurio pirmininkas turi būti šiitas. Nacionalinį Susirinkimą sudaro 128 nariai, pusė jų turi būti krikščionys, kita pusė – musulmonai, kurie renkami tiesioginiais visuotiniais rinkimais 4 metams pagal proporcinę rinkimų sistemą.

Vykdomoji valdžia priklauso ministrui pirmininkui ir jo skiriamai Ministrų Tarybai. Ministrą pirmininką, kuris turi būti sunitas, parlamento pritarimu skiria prezidentas, ministrus – ministras pirmininkas parlamento pritarimu. Vietos gyventojai renka municipalines tarybas, jos yra pavaldžios centrinei valdžiai. Ministrų Taryba vidaus reikalų ministro siūlymu gali paleisti municipalinę tarybą.

Yra 3 pakopų teismų sistema: pirmosios instancijos teismai baudžiamosioms ir civilinėms byloms, apeliaciniai ir kasaciniai teismai. Veikia religiniai, karo teismai, Konstitucinė Taryba, Aukščiausioji Gynybos Taryba.

Svarbiausios politinės partijos:

• Sirijos nacionalinė socialistinė partija, įkurta 1932 m., remia idėją sukurti Didžiąją Siriją, apimančią Libaną, Siriją, Iraką, Jordaniją, Palestiną.
• Libano falanga, įkurta 1936 m.,
• Libano progresyvi socialistinė partija, įkurta 1949 m., atstovauja drūzams,
• Arabų socialistinio atgimimo partija, BAAS, įkurta 1950 m. kaip visų arabų partija, 1966 m. skilusi į dvi savarankiškas organizacijas: proirakišką ir prosirišką,
• Nacionalinė liberali partija, įkurta 1958 m., atstovauja maronitams,
• Amai, įkurta 1975 m., atstovauja šiitams,
• Hezbola, įkurta 1982 m.

Svarbiausias profsąjungų susivienijimas – Visuotinė dirbančiųjų konfederacija, įkurta 1958 m., vienija 150 profsąjungų.

Libano ginkluotosios pajėgos komplektuojamos iš savanorių ir šauktinių nuo 18 metų; šauktiniai tarnauja 12 mėnesių. Vyriausiasis vadas – prezidentas.

2004 m. sausumos pajėgas (70 000 žmonių) sudarė 11 mechanizuotų ir viena Respublikos gvardijos brigada, 5 specialiųjų pajėgų, 1 oro erdvės gynybos, 1 desantinis, 1 artilerijos pulkas; paramos daliniai – po 1 medicinos, paramos, logistinės paramos, karinės policijos brigadą. Sausumos pajėgos turėjo 379 tankus, 1493 šarvuočius, 151 velkamosios, 12 zenitinės artilerijos pabūklų, 23 reaktyvinės salvinės ugnies sistemas, 24 sraigtasparnius.

Karinėse jūrų pajėgose (1150 žmonių) buvo 9 patruliniai kateriai. Bazės – Beirutas ir Džunija.

Karinės oro pajėgos (1000 žmonių) turėjo 16 sraigtasparnių.

Sukarintose vidaus saugumo pajėgose tarnavo 13 000 žmonių.

Libane yra Jungtinių Tautų laikinųjų pajėgų karių kontingentas. Dėl 2006 m. vasarą įvykusio Izraelio ginkluotųjų pajėgų ir Libane įsikūrusios palestiniečių radikaliųjų musulmonų Hezbola grupuotės ginkluoto konflikto Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 2006 m. rugpjūčio mėn. rezoliucija kontingentą numato padidinti iki 15 000 žmonių (įgyvendinta iš dalies).

Libano karinės išlaidos – 540 mln. JAV dolerių, 3,1% BVP (2004 m.). ^[1]