54°4′47.92″ š. pl. 24°2′23.03″ r. ilg. / 54.0799778°š. pl. 24.0397306°r. ilg. / 54.0799778; 24.0397306

Liškiavos atodanga – sunykęs gamtos paminklas, buvęs pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, Dzūkijos nacionaliniame parke, Liškiavos kraštovaizdžio draustinyje, kairiojoje Nemuno pakrantėje ties Liškiava. Patenka į Druskininkų miškų urėdijos Kibyšių girininkijos 82 kvartalo 6 ir 8 sklypus. Valstybės saugotas nuo 1974 m. vasario 28 d. iki 2016 m. vasario 8 d.

Atodanga laikyta reikšminga sprendžiant Lietuvos kvarterinių nuogulų stratigrafijos ir paleogeografijos klausimus.^[1]

Liškiavos atodanga su Merkinės tarpledynmečiui priklausančiomis ežerinėmis uolienomis išaiškinta 1970 m. Ją aptiko Valentinas Baltrūnas geologinio stambiamastelinio kartografavimo metu.^[2] Atodangos vieta nustatyta Liškiavos piliakalnio pietvakarinio šlaito apatinėje dalyje, lanko formą turinčiame statokame šlaite.

1990 m. duomenimis,^[2] atodangos būklė vertinta kaip gera, natūrali. Čia pat iki 30 m aukščio iškilęs respublikinės reikšmės archeologijos paminklas – Liškiavos piliakalnis su pilies griuvėsiais. Atodangos uolienų sluoksnius dengė velėna, natūrali augmenija, tad jie nebuvo matomi. Šio šlaito šaltiniuota papėdė buvo pažliugusi, apaugusi juodalksniais, krūmais, žolėmis. Ant piliakalnio šlaitų, aukščiau atodangos vietos, augo pušys. Nuo atodangos papėdės link Nemuno upės nuožulniai besileidžianti salpa buvo šaltiniuota, su keliais pratekančiais upeliūkščiais, apaugusi augmenija.

Pasak senųjų vietos gyventojų, kažkada šiame šlaite buvo atsivėrę pliki žemės sluoksniai. Matyt, tvarkant Liškiavos piliakalnį ir siekiant sustabdyti šito šlaito irimą, ant jo buvo supilta atvežto grunto, ir šlaitas liovėsi iręs.^[2]

• Saugomų teritorijų valstybės kadastras Archyvuota kopija 2021-01-26 iš Wayback Machine projekto.