Lesoto politinė sistema – Lesoto politinių sprendimų priėmimo sistema. Nacionalinė šventė, Nepriklausomybės diena – spalio 4 d.
Valstybė
Pagal 1993 m. konstituciją Lesotas – konstitucinė monarchija. Nominalus valstybės vadovas – karalius, jis atlieka reprezentacinę funkciją. Sostas paveldimas. Pagal papročių teisę Genčių vadų taryba turi teisę pašalinti karalių, paskelbti kitą karaliaus sosto paveldėtoją, vietoj nepilnamečio monarcho paskirti laikiną valstybės valdytoją.
Įstatymus leidžia dvejų rūmų parlamentas, kurį sudaro Lesoto Senatas ir Nacionalinis Susirinkimas.
Senatą sudaro 33 nariai, iš jų 22 yra genčių vadai (šios vietos paveldimos), 11 narių ministrui pirmininkui patarus skiria karalius.
Nacionalinį Susirinkimą sudaro 120 narių, iš kurių 80 renkami pagal mažoritarinę, 40 – pagal proporcinę rinkimų sistemą 5 metams tiesioginiais visuotiniais rinkimais.
Vykdomoji valdžia priklauso ministrų kabinetui, vadovaujamam ministro pirmininko. Pagal konstituciją, ministru pirmininku skiriamas Nacionaliniame Susirinkime daugumą turinčios partijos vadovas.
Apygardoms vadovauja apygardų sekretoriai ir apygardų karininkai, skiriami ministro pirmininko.
Teisė
Teismų sistemą sudaro Aukščiausiasis Teismas (teismo pirmininką skiria karalius ministrui pirmininkui patarus), Apeliacinis teismas, magistratų ir kaimo vietovėse – tradiciniai teismai.
Ginkluotosios pajėgos
Karo tarnyba savanoriška. Vyriausiojo kariuomenės vado pareigas faktiškai eina ministras pirmininkas, kartu ir gynybos ministras. Ginkluotosioms pajėgoms tiesiogiai vadovauja kariuomenės vadas. Lesotas turi tik sausumos pajėgas. Jose yra 2050 žmonių, 4 šarvuotosios kovos mašinos, 18 šarvuotųjų mašinų vidaus tvarkai palaikyti, du velkamosios artilerijos pabūklai, 4 nekoviniai lėktuvai, 11 sraigtasparnių.
Policijoje tarnauja 3000, Nacionalinio saugumo tarnyboje – 300 žmonių (2004 m.). Karinės išlaidos – 32 mln. JAV dolerių, 2,3% BVP (2004 m.). [1]
Šaltiniai