Lerna (gr. Λέρνη) – senovės gyvenvietė Graikijoje, Peloponeso pusiasalio rytinėje pakrantėje, Argolidės nomas, netoli Argo miesto.

Pasak graikų mitų, čia buvusi Lernos hidros, kurią užmušė Heraklis, buveinė; ji saugojusi įėjimą į požeminį pasaulį. 1952–1958 m. Lerną tyrinėjo JAV archeologas Džonas L. Kaskis. Nustatyta, kad Lernoje su pertrauka gyventa nuo 5 tūkstantmečio pr. m. e. iki XIII a. pr. m. e. vidurio; 2500–2200 m. pr. m. e. Lerna klestėjo. Išliko vienas didžiausių Graikijos ikiistorinių pilkapių.

3 tūkstantmečio pr. m. e. pirmoje pusėje Lerna buvo įtvirtinta. Rasta ankstyvojo ir vidurinio bronzos amžiaus dviaukščių pastatų, ankstyvajai Egėjo civilizacijai būdingų gynybinių sienų su U raidės formos bokštais; vienas garsiausių šio laikotarpio išlikusių paminklų – vad. „Čerpių namas“, taip pavadintas dėl daugybės rastų, manoma, seniausių žinomų čerpių duženų. Vėliau Lerna buvo sugriauta ir apleista. Vėl apgyventa 1800 m. pr. m. e. Apie 1250 m. pr. m. e. iš Lernos gyventojai pasitraukė.

Lerna – archeologinis parkas. Senovėje čia buvo ežeras ir gausu šaltinių. Ežerą nuo jūros skyrė kopos, vėliau jis virto pelke ir vietovė tapo maliarijos šaltiniu; XIX a. ji numelioruota. ^[1]