Leopoldas Galtjeris (isp. Leopoldo Fortunato Galtieri Castelli; 1926 m. liepos 15 d. Buenos Airėse – 2003 m. sausio 12 d. ten pat) – buvęs Argentinos generolas ir de facto šalies prezidentas (1981 m. gruodžio 22 d. – 1982 m. birželio 18 d.).
Biografija
Gimė neturtingoje italų imigrantų šeimoje. 17 metų įstojo į Argentinos karo akademiją. Studijavo inžineriją. 1975 m. tapo Argentinos inžinerinių karo pajėgų vadu. 1976 m. aktyviai rėmė karinį perversmą. 1980 m. tapo vyriausiuoju kariuomenės vadu ir gavo generolo – letenanto laipsnį. Valdant chuntai parlamentas buvo suspenduotas, politinės partijos uždraustos. Prasidėjo vadinamasis „Purvinasis karas“ (isp. Guerra Sucia), kai „dingo be žinios“ tūkstančiai politinių oponentų.
1981 m. lankėsi JAV, kur buvo šiltai sutiktas prezidento R. Reigano, kuris rėmė karinį režimą Argentinoje, neleidusį įsigalėti komunizmui. Netrukus tapo faktiniu šalies vadovu pasitraukus laikinajam vadovui Karlosui Lakostei. Jis neskyrė naujo kariuomenės vado, taip dar labiau didindamas savo valdžią. Organizavo ekonomines ir politines pertvarkas. Prasidėjo antikarinės demonstracijos.
Po 4 mėnesių valdymo, 1982 m. balandį, jo įsakymu karinės pajėgos įsiveržė į menkai saugomas, britų kontroliuojamas Folklando salas ir paskelbė jas Argentinos teritorija (Malvinų salomis), kurios iš tikrųjų priklausė jai 1820–1833 m. Daugelis pasaulio valstybių pasmerkė tokius veiksmus. Nors buvo tikimasi, kad Jungtinė Karalystė neeikvos savo išteklių ir kariuomenės apginti tolimas valdas, tačiau ji vis dėlto perėjo į kontrpuolimą, tuo pradėdama Folklando karą. Po intensyvių mūšių, 1982 m. birželį britai susigrąžino valdžią salose, o L. Galtjeris buvo pašalintas iš valdžios. 1983 m. įsivyravus demokratijai, jis buvo suimtas ir teisiamas už žmogaus teisių pažeidimus bei karo sukėlimą. 1986 m. pasodintas į kalėjimą, kuriame išbuvo iki 1991 m. 2002 m. vėl pradėtas teismo procesas pateikus naujus kaltinimus, paskirtas namų areštas. Netrukus dėl ligų paūmėjimo nugabentas į ligoninę, kur netrukus mirė.
