Leopoldas Sedaras Sengoras pranc. Léopold Sédar Senghor
Gimė	1906 m. spalio 9 d. Žoalis-Fadiutas, Prancūzijos Vakarų Afrika
Mirė	2001 m. gruodžio 20 d. (95 metai) Versonas, Prancūzija
Veikla	Senegalo filosofas, poetas, politinis veikėjas, pirmasis nepriklausomo Senegalo prezidentas
Partija	1936 m. Prancūzijos socialistų partija
Vikiteka	Leopoldas Sedaras Sengoras

Leopoldas Sedaras Sengoras (pranc. Léopold Sédar Senghor, g. 1906 m. spalio 9 d. Žoalyje, Senegalas – 2001 m. gruodžio 20 d. Versone, Prancūzija) – Senegalo filosofas, poetas, politinis veikėjas, pirmasis nepriklausomo Senegalo prezidentas.

Mokėsi prancūzų misionierių mokykloje Senegale, nuo 1928 m. studijavo Prancūzijos universitetuose. 1935 m. – pirmasis juodaodis profesorius Prancūzijos universitete. 1936–1948 m. Prancūzijos socialistų partijos (SFIO) narys. 1937 m. Tarptautinės darbininkų bendrijos narys.

1938–1940 m. tarnavo prancūzų armijoje. 1940–1942 m. buvo vokiečių nelaisvėje, vėliau dalyvavo prancūzų Pasipriešinime.

1948 m. įkūrė Senegalo Demokratinį bloką (SDB). 1951 m. šis blokas Senegale gavo 67 % balsų. L. Sengoras ir Generalinės darbo federacijos (Prancūzijos profesinių sąjungų susivienijimas) Senegalo lyderis Abas Gejė tapo Prancūzijos parlamento nariais. Tačiau rinkimų kampanija supriešino SFIO ir SDB.

1952 m. Prancūzijos vyriausybės valstybės sekretorius. 1958–1980 m. Senegalo pažangiosios sąjungos (nuo 1976 m. Senegalo socialistų partija) generalinis sekretorius. 1959 m. balandžio – 1960 m. rugpjūčio mėn. Malio federacijos Federalinės asamblėjos pirmininkas.

1960–1980 m. Senegalo prezidentas, 1962–1970 m. kartu ir vyriausybės vadovas. 1976–1983 m. Socialistų Internacionalo pirmininko pavaduotojas. 1981–1987 m. Afrikos socialistinio ir demokratinio internacionalo iniciatorius ir pirmininkas.

Vienas iš negritiudo filosofinės estetinės koncepcijos, akcentuojančios Afrikos istorijos ir kultūros savitumą, kūrėjų. L. Sengoras, Ėmė Cezaras ir Leonas Damas savo filosofija pasistengė sumažinti Europos kultūros įtaką Afrikos tautų kultūrai ir netgi politikai. Žinomas L. Sengoro posakis, kad Europa neišrado nieko naujo – ji netgi kurdama savivaldos sistemą kartoja afrikiečių bendruomeninę savivaldą, egzistuojančią jau daugelį amžių.

Būdamas Senegalo prezidentu L. Sengoras praktikoje išplėtojo afrikietiškojo socializmo teoriją kaip alternatyvą tuo metu paplitusiam marksizmui.

Sukūrė meilės lyrikos – „Dainos Naetai“ (Chants pour Naëtt), 1949), politinės poezijos apie Pasipriešinimo judėjimą – „Juodosios aukos“ (Hosties noires), 1948 m.), Afrikos tautų praeitį („Čaka“, 1949 m., „Etiopiški motyvai“ (Éthiopiques), 1956 m. L. Sengoras – Senegalo himno autorius.

1948 m. išleista jo „Naujosios negrų ir malgasių poezijos antologija“ (Anthologie de la nouvelle poésie nègre et malgache), kuriai įžangą parašė Žanas Polis Sartras.

• Dainos šešėlyje (Chants d’ombre; 1945);
• Noktiurnai (Nocturnes; 1961);
• Laiškai žiemą (Lettres de d’hivernage; 1973);
• Didžiosios elegijos (Elégies majeures; 1979);
• Veiksmo poezija: pokalbis su Mohamedu Aziza (La poésie de l’action: conversation avec Mohamed Aziza; 1980);
• Tai, kuo aš tikiu (Ce que je crois; 1988).

1983 m. tapo pirmuoju afrikiečiu – Prancūzijos Akademijos nariu.

Po jo mirties Dakaro oro uostas buvo pavadintas Leopoldo Sedaro Sengoro tarptautiniu oro uostu, Dakaro stadionas – Leopoldo Sedaro Sengoro stadionu.

• Biografija Archyvuota kopija 2006-03-09 iš Wayback Machine projekto. (Prancūzų kalba).