Leñkai – Mezoamerikos indėnų tauta istoriniame Centroamerikos regione, dabartiniame San Salvadore ir Hondūre.
Dėl jos lingvistinės priklausomybės yra nesutariama, kadangi jos kalboje yra aptinkami terminai tiek iš majų, tiek iš čibčų, tiek iš kitų kalbų.
Istorija
Pagrindinis straipsnis – Nachočanas.
Lenkai, kurie gyveno šiose vietose nuo labai senų laikų, turi daug legendų apie valstybės įkūrimą ir istoriją, jos pradžią nukeldami į X a. pr. m. e.
Pasak legendų, princesė Comizahual II („Skraidantysis Jaguaras“) apie 900 m. pr. m. e. suvienijo lenkų gentis į vientisą politinį darinį ir įkūrė Managuara dinastiją, kurios centras buvo netoli dabartinio La Uniono miesto, prie Fonsekos įlankos. Šios valstybės istoriškumas nėra įrodytas. Senoji lenkų tauta vadinama „jaguaro tauta“.
Naujas valstybės laikotarpis prasidėjo jau poklasikiniu laikotarpiu, t. y., X m. e. a. Jis susijęs su Majų klasikinio laikotarpio pabaiga. Spėjama, kad žlugus Kopanui, jo gyventojų dalis atsikėlė į lenkų žemes, atsinešdami savo kultūrą. Legendose jie vadinami „erelio tauta“ ir įkūrė naują kilmingąją giminę Kakagvatikė Sesoli. Ji, drauge su senąja Managuara gimine ir naujai atsiradusia Usulutan gimine, ėmė valdyti šalį.
Nuo X a. visoje lenkų teritorijoje buvo sukurta daug miestų, kuriuos vienijo bendra kultūra ir valdančioji dinastija. XIV a. pradžioje dvi valdančios giminės susivienijo tarpusavyje.
1535 m. konkistadoras Luis de Moscoso įsiveržė į Lenkų karalystę, ją valdant princesei Antu Silan Ulap I. Ši aktyviai pasipriešino invazijai, ir krašto gynybą paskyrė karo vadui Lempirai, kuris laikomas didvyriu Hondūre. Šiam išvykus derėtis su ispanais, jis buvo nušautas, lenkų kraštas nukariautas ir ilgainiui padalintas tarp Salvadoro ir Hondūro valstybių.
Šiuo metu Hondūre priskaičiuojama 100 000 lenkų, o Salvadore – 37 000.
Nuorodos
