Latvijos Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (LNGP) (latv.Nacionālie bruņotie spēki (NBS)) – Latvijos ginkluotųjų pajėgų visuma. Latvijos gynybos politika remiasi Švedijos–Suomijos modeliu, pagal kurį greitojo reagavimo pajėgas sudaro mobilizacinis rezervas ir nedidelis kiekis profesionalių karių. LNGP susideda iš sausumos pajėgų, karinių jūrų pajėgų, karinių oro pajėgų, nacionalinės gvardijos ir kitų padalinių. Nuo 2007 m. Latvija perėjo prie profesionaliosios kariuomenės ir atsisakė šauktinių. LNGP vyriausiasis vadas – prezidentas. Jam talkina nacionalinio saugumo taryba, kurią sudaro ministras pirmininkas, krašto apsaugos, vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrai, kariuomenės vadas, parlamento gynybos, nacionalinio saugumo ir vidaus reikalų komisijų pirmininkai.
Tikslai ir uždaviniai
LNGP pagrindinė misija yra garantuoti Latvijos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir ginti šalį karinės agresijos atveju. Siekiant įgyvendinti šias užduotis, LNGP pasiruošusios ginti tautą, Latvijos oro erdvę ir teritorinę jūrą, vykdyti didelio masto krizių valdymo operacijas, paieškos ir gelbėjimo operacijas, dalyvauti tarptautinėse taikos palaikymo operacijose.
Pagrindiniai LNGP uždaviniai:
Užtikrinti teritorijos, oro erdvės ir teritorinių vandenų neliečiamybę;
Dalyvauti tarptautinėse operacijose;
Vykdyti personalo apmokymus ir karinį parengimą;
Modernizuoti ir stiprinti gynybinius pajėgumus.
Struktūra
Latvijos Nacionalines ginkluotąsias pajėgas sudaro:
Parlamento ir prezidento apsaugos tarnyba iki 2009 m. buvo ginkluotųjų pajėgų dalis, vėliau sujungta su Karo policija.
Personalas
Latvijos Nacionalines ginkluotąsias pajėgas sudaro Reguliariosios pajėgos, Nacionalinė gvardija ir rezervas. 2007 m. šaukimas į kariuomenę buvo panaikintas ir nuo tada Reguliariąsias pajėgas sudaro tik profesinės tarnybos kariai. 2018 m. birželio duomenimis, kariuomenėje tarnavo 5500 profesinės karo tarnybos karių bei 8000 Nacionalinės gvardijos karių.[3] 2017 metų pabaigoje rezervą sudarė 7900 karių, iš kurių 5000 buvo atlikę profesinę karo tarnybą.[4][5]
LNGP, besirūpindamos nacionalinės gynybos klausimais, taip pat pasirengusios nedelsiant reaguoti į grėsmę kitoms NATO valstybėms narėms, tarptautinių krizių atveju.
Latvija bendradarbiauja su Estija ir Lietuva kolektyviniuose tarptautiniuose projektuose:
Šiuo metu Latvijos oro erdvės apsauga ir patruliavimu rūpinasi NATO, vykdydama Baltijos oro policijos misiją (žr. Baltijos oro policija).
Modernizavimas
Po prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) Latvija prisiėmė įsipareigojimus stiprinti savo šalies gynybos galią. Ginkluotosios pajėgos modernizuojamos remiantis principu – greitos reakcijos gerai ginkluoti ir aprūpinti junginiai, galintys veikti ir už NATO ribų. Po įstojimo į NATO Latvijos gynybos sistema persiorientavo nuo teritorinės gynybos prie bendros kolektyvinės gynybos. Latvija išugdė nedidelę, bet profesionalią kariuomenę, kuri buvo integruota į NATO struktūras.
LNGP kariai tarptautinėse operacijose dalyvauja nuo 1996 metų. Buvo sukurti specializuoti padaliniai (pvz., karo medikai, karo policija, išminuotojai, koviniai narai ir specialiosios pajėgos), siekiant palengvinti ir sustiprinti LNGP dalyvavimą tarptautinėse operacijose.