Laimutė Stankūnaitė
|
Gimė
|
1986 m. balandžio 8 d. (38 metai)[1] Kaunas[1]
|
Tėvas
|
Stasys Stankūnas
|
Motina
|
Tatjana Stankūnienė
|
Vaikai
|
Deimantė
|
|
Žinomas (-a) už
|
Pedofilijos byla
|
Laimutė Stankūnaitė (g. 1986 m. balandžio 8 d. Kaune) – Lietuvos visuomenės prieštaringai vertinama dalyvė rezonansinėje byloje dėl savo ir sugyventinio Drąsiaus Kedžio mažametės dukters (g. 2004 m.) globos.
Biografija
L. Stankūnaitė gimė Kauno Petrašiūnų rajone, vairavimo instruktoriaus ir pardavėjos šeimoje.
2004 m. baigė suaugusiųjų vakarinę vidurinę mokyklą. Nuo 2006 m. liepos mėn. mokėsi Kauno Naujamiesčio rinkos mokymo centro kirpėjų grupėje. Taip pat lankė privačias pamokas pas kirpimo meistrą, bet gavusi kursų baigimo pažymėjimą pagal specialybę nedirbo. 2006 m. rugpjūčio mėn. buvo priimta į mokamas studijas Kauno technologijos universiteto telekomunikacijų fakultete.[2] 2007–2008 m. dirbo baldų įmonėje „Tesidė“. 2008 m. gavo Mokesčių inspekcijos leidimą verstis individualia veikla – teikti valymo paslaugas.[3]
Byla
L. Stankūnaitė su D. Kedžiu 2004 m. susilaukė dukters. Tačiau šeimyninis gyvenimas nebuvo laimingas, 2006 m. poros keliai išsiskyrė. Prasidėjo teisminiai ginčai dėl teisių į dukterį, jos pagrindinės gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, jam mirus – su jo seserimi Kauno rajono apylinkės teismo teisėja Neringa Venckiene. Manoma, jog dėl nesutarimų dėl dukters globos ir su mažamete susijusio pedofilijos skandalo įvyko žudynės Kaune 2009 m.
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 16 d. priėmė sprendimą [4] N.Venckienės globojamą jos velionio brolio D. Kedžio ir L.Stankūnaitės dukrą perduoti jos motinai. Byla susilaukė didžiulio visuomenės dėmesio tiek Lietuvoje,[5] tiek užsienyje.[6] Prieštaringų vertinimų bangą sukėlė teismo sprendimo vykdymas,[7] 2012 m. kovo 23 d. vykęs globėjos N. Venckienės namuose Garliavoje. 2012 metų gegužės 17 d., vadovaujant antstolei Sonatai Vaicekauskienei, mergaitė motinai buvo perduota.[8] Tą pačią dieną Kauno savivaldybės administracija panaikino N. Venckienei suteiktą laikinosios vaiko globėjos statusą.
Šaltiniai
Nuorodos
Literatūra
- Laima Lavaste „Kalės istorija“, 2014, 272 p., ISBN: 9786094085611.