Provincija išsidėsčiusi pampų regione. Didžioji paviršiaus dalis – plokščia lyguma. Vakaruose kalnai iki 1120 m (Negro k.). Būdinga stepių augalija. Klimatas vidutinių platumų; žemyninis. Vidutinis metinis kritulių kiekis 500 mm. Šiaurės rytinė dalis – drėgniausia, einant į vakarus sausėja. Pietiniu provincijos pakraščiu teka Kolorado upė, o per provinciją – Saladas. Dėl sauso klimato upių tinklas retas. Gausu ežerų (Blanka Grandė, La Amarga, Ure Laukenas), kurių dauguma druskingi, ir druskos ežerų (Kolorada Grandė, Los Čančosas, Gran Salitralis, Salitral de la Pera). Kolorado upės slėnyje sudarytas Kasa de Piedros tvenkinys. Yra Lihuel Kalelio nacionalinis parkas ir Luro Parko gamtos rezervatas.
La Pampos lygumosNandas Parke Luro rezervatePampų tyrai Toajaus departamente
Ekonomika
Svarbiausia provincijos ūkio šaka – gyvulininkystė. Auginami galvijai (3,6 mln. vnt.), avys (202,4 tūkst.), ožkos (140,5 tūkst.), kiaulės (64,1 tūkst.). Derlingesnėse šiaurės vakarų žemėse auginami kviečiai (10 % šalies produkcijos), saulėgrąžos (13 % šalies produkcijos), kukurūzai, liucerna, miežiai. Vystoma maisto pramonė ir druskos gavyba.
Gyventojai
La Pampos provincijoje gyvena tik 0,8 % Argentinos gyventojų. Vidutinis gyventojų tankumas tik 2,1 žm./km². Dauguma jų susitelkę derlingesnėje šiaurės rytinėje dalyje, tuo tarpu pietinė ir vakarinė dalys gyvenamos itin retai.
.png)
.jpg)
