Ąžuolas paskelbtas saugomu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. D1-792. Atskiru ženklu ar kelio rodykle vietoje nepažymėtas.
Kybarčių ąžuolas išsiskiria storu, išplatėjančiu prie pagrindo, skilusiu kamienu, kurio viena dalis žaliuojanti. Ąžuolo vidus išdegęs, tuščiaviduris. Medį iš vidaus pūdo grybas. Spėjama buvusio kamieno apimtis siekė 8,4-9,5 m.[1] Aplink medį driekiasi atviri dirbami laukai. Ilgus laikus šiose vietose gyveno dvarininkų Rusteikų giminė, netoliese išlikusi mūrinė šeimos laidojimo koplyčia. Rusteikų vardu vadinamas ir ąžuolas. Manoma, jog tai seniausias Šiaulių krašto ąžuolas.
Pasak tautosakinių šaltinių,[1] ąžuolo drevėje yra skylė į pragarą ir ten tupi velniukas. Kai Perkūnas trenkia žaibu į velniuką, tas spėja pasislėpti į tą skylę.