Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kvietinis alus – alus, kuris gaminamas naudojant kviečių salyklą (paprastai kartu naudojamas ir miežių salyklas). Kvietiniai alūs išsiskiria lengvu, gaiviu, salsvu skoniu (kuriame gali būti jaučiami net bananų ar gvazdikėlių prieskoniai), šviesia spalva ir kremine tekstūra. Kvietiniai alūs paprastai būna viršutinės fermentacijos (Vokietijoje to reikalauja įstatymas).

Yra 2 pagrindiniai kvietinio alaus tipai – belgiškasis witbier (prancūziškai bière blanche – Baltasis alus) ir vokiškasis Weißbier

• Witbier (belgiškas baltasis alus) – šis alus vadinamas „baltuoju“, nes dėl jame plaukiojančių alaus mielių jo spalva yra balkšva. Šie alūs dažnai gaminami iš nedaigintų kviečių (o ne kvietinio salyklo). Į belgišką baltąjį alų kartais dedama prieskonių, pvz., karčiojo apelsino arba kalendros, nuo jų alus įgauna vaisinį skonį. Žinomiausia belgiško baltojo alaus rūšis – Hoegaarden Wit.

• Weißbier (vokiškas baltasis alus) – įvairiais variantais plačiai paplitęs pietinėje Vokietijos dalyje. Pavadinimas įvairuoja nuo Weizen (kvietinis alus) Baden-Viurtemberge iki Weißbier arba Weiße (baltasis alus) Bavarijoje. Bavariški kvietiniai alūs fermentuojami specialiomis viršutinės fermentacijos mielėmis (Torulaspora delbrueckii), dėl kurių įgyja savitą skonį. Pagrindiniai vokiško baltojo alaus porūšiai yra šie:
  • Hefeweizen (kvietinis su mielėmis) – drumstas kvietinis alus (iš jo nenufiltruotos mielės)
  • Kristallweizen (kristalinis) – skaidrus kvietinis alus, iš kurio mielės nufiltruotos
  • Dunkelweizen (tamsus) – tamsus kvietinis alus
  • Weizenbock – stiprus kvietinis alus
  • Berliner Weisse – silpnas (2,5–3 % alkoholio tūrio) rūgštus kvietinis alus, dažnai geriamas pasaldinus sirupu (pvz., citrinų arba aviečių).
  • Gose – 4 % stiprumo rūgštus kvietinis alus, gaminamas Leipcige su kalendra ir druska (dėl to jis neatitinka 1516 m. „Alaus grynumo įstatymo“).
  • Amerikietiškas kvietinis alus – gaminamas iš paprastų viršutinės fermentacijos mielių, lyginant su vokiškaisiais, jo charakteris mažiau vaisinis.

Žinomiausi vokiško kvietinio alaus gamintojai – Paulaner, Erdinger, Schneider Weisse, Franziskaner, Hacker-Pschorr, Weihenstephan.

Lietuvos alaus daryklos gamina vokiško tipo kvietinį alų (Weißbier). Lietuvoje gaminamos rūšys – Švyturio Baltas, Gubernijos Kvietinis, Gubernijos Kristall (filtruotas Kristallweizen tipo alus), Kauno Kvietinis (nefiltruoti, Hefeweizen tipo alūs), Vilniaus alaus Kvietinis (Hefeweizen tipo alus).

Pastaruoju metu kvietinis alus pradėjo plisti iš tradicinės gamybos zonų (Belgija ir pietų Vokietija) į kitas pasaulio šalis. Kvietinis alus populiarėja kaip gaivus, silpnas, vasariškas gėrimas.

Kvietinis alus dažnai pateikiamas su citrinos skiltele, nors Bavarijoje su citrina pateikiamas tik filtruotas Kristallweißbier. Belgijoje baltasis alus niekada netiekiamas su citrina.

Vokiškas kvietinis alus geriamas iš aukštos siauros taurės (paprastai 0,5 litro talpos, ir dar paliekama erdvės putai). Prieš pilant alų, į taurę įpilama šiek tiek vandens ir paskalaujama, vanduo nupilamas (vanduo ant sienelių sumažina burbulų susidarymą). Tuomet lėtai pilamas alus, taurę laikant 45 laipsnių kampu. Supylus didžiąją dalį, alaus likutis butelyje pateliuškuojamas (kad pakiltų visos mielės), tuomet pilnai supilamas į taurę. Net ir atsargiai pilant į drėgną taurę, vis tiek susidaro plati, standi puta.

Belgijoje kvietinis alus geriamas iš plačių, storo stiklo 0,25–0,33 litro talpos taurių.