Kvartnikas buvo pirmasis bandymas supaprastinti Lenkijoje tuo metu naudojamą atsiskaitymą smulkiais denarais ir naudoti stambesnę sidabrinę monetą. Jos pavadinimas kilo iš to, kad jis turėjo 1/4 skojco, (t. y. 1/94 grivinos) sidabro. Tuo tarpu denaras atitiko 1/240 grivinos sidabro.
Pirmieji kvartnikai XIII a. kaldinti Silezijoje ir Didžiojoje Lenkijoje, nuo 1337 m. vidurio – Mažojoje Lenkijoje. XIV a. pradžioje Lenkijoje pradėjus kursuoti Prahos grašiui, o vėliau – Krokuvos grašiui (kurie sudarė 1/48 grivinos sidabro), kvartnikas tapo lygus pusei grašio (dėl to kartais buvo vadinamas pusgrašiu). Oficialiai pusgrašio monetos pradėtos kaldinti pačioje XIV a. pabaigoje ir galutinai pakeitė kvartnikus.