Sunkiausio iš žinomų kvarkų – viršūninio – masė yra beveik lygi auksoatomo masei, tačiau jis gyvuoja tik apie 10-25 s. Tai vienintelis kvarkas, kurį pavyko stebėti laisvą, visi kiti randami tik kitų dalelių sudėtyje. Gelminis kvarkas irgi yra gana sunkus – maždaug kaip helio atomo branduolys. Žavusis kvarkas yra maždaug protono masės, kiti kvarkai lengvesni.
Visi kvarkai (išskyrus viršūninį) būdami laisvi tuojau pat suformuoja hadronus (šis procesas vadinamas hadronizacija). Pagal vieną hipotezių, tam reikalingos papildomos dalelės (kiti kvarkai ir antikvarkai), kurios spontaniškai atsiranda iš vakuumo. Antroji šį procesą paaiškinanti hipotezė yra Lundo stygos hipotezė.
Hadronizacijos procesas šiuo metu dar nėra visiškai aiškus.
Žinomi kvarkai
Šiuo metu žinomi šeši kvarkai, nors įprastinėje medžiagoje randami tik pirmieji du (pirmoji karta). Kvarkų savybės pateikiamos lentelėje. Fizikai pasirinko gana neįprastus dalelių pavadinimus, kuriuos būtų lengva įsiminti.