Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Iš pietų, pietryčių ir pietvakarių jį juosia pelkė. Aikštelė ovali, pailga pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi, 68x27 m dydžio. Šlaitai statūs, 4-5 m aukščio.
Piliakalnį labai apardė jame XV a. pabaigoje - XVIII a. stovėjusi bažnyčia, aplink ją įrengtos kapinės. Šiaurinis šlaitas nuardytas kelio. Piliakalnis apaugęs stambiais lapuočiais, aikštelėje - kapai, jos centre - medinė koplyčia. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu.[1]
Piliakalnio aikštelėje gulėjo apie 100 kilogramų, maždaug 50 cm skersmens ir iki 30 cm aukščio dubenuotas akmuo, valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Įsigalėjus krikščionybei ant Kapos piliakalnio buvo pastatyta medinė bažnyčia. Joje buvo naudojamas ir šis dubenuotas akmuo – jame laikytas švęstas vanduo. XIX a. bažnyčia degė, po to akmuo buvo laikomas lauke, šalia koplyčios. 2009 m. rugsėjo mėn. akmuo pavogtas.[2]
Birutė Salatkienė. Kurtuvėnai – piliakalnis, dvaras, miestelis // Kurtuva. Šiauliai, 1996. Nr. 2, p. 15–22.
Birutė Salatkienė. Kurtuvėnų piliakalnio papėdės žvalgomieji tyrinėjimai 1998 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000. p. 106–109.
Motiejus Valančius. Pasakojimas Antano Tretininko // Raštai. Vilnius, 1972. T. I, p. 363 (Nr. 26).
Povilas Višinskis. Keli žodžiai apie kelis piliakalnius // Raštai. Vilnius, 1964. p. 400 (Nr. 7).