Kuoklės (latv. kokles, sk. kuoklės; latg. kūkles) arba kuoklė (kokle, sk kuoklė; kūkle) – senovinis latvių styginis muzikos instrumentas, drauge su lietuvių kanklėmis, lyvių kandla, estų kanele, suomių bei karelų kantele ir rusų guslėmis įeina į Baltijos sritims būdingų ir giminingų instrumentų šeimą, bendrasis jų pavadinimas – Baltijos psalteriumas.[1] Pirmieji archeologiniai kuoklės radiniai Latvijoje siekia XIII a., yra išlikę XVII a. rašytinių šaltinių, kur ji minima, o pirmoji žinoma kuoklių melodija užrašyta 1891 m. Kaip tradicinės kultūros vertybė, kuoklės ir skambinimas jomis įtraukta į Latvijos kultūros paveldą.[2]
Išnašos
