Kukoriškių senosios kapinės, vadinamos Markapiais – neveikiančios kapinės pietinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kukoriškiuose (Žalgirio seniūnija), 0,57 km į šiaurę nuo kelio Kretinga–Raguviškiai–Budriai, dešiniajame Jauryklos krante.
Kapinės
Įrengtos kaimo šiaurės vakarinėje dalyje, smėlingoje kalvoje. Pailgos šiaurės–pietų kryptimi, 19 m ilgio ir 15 m pločio.
Kapinės ariamos, atminimo ženklu nepažymėtos.
Teritorijos plotas – 0,028 ha.
Istorija
Įrengtos XVIII a. bendro naudojimo ganyklų žemėje, kuri Lietuvos žemės reformos metu prieš karą pateko į Onos Šeirienės žemės sklypą. Vadinamos Markapiais, pasakojama, kad jose laidotos maro ir kitų užkrečiamų ligų epidemijų aukos.
Kapinės buvusios stačiakampio plano, mirusiems atminti jose nuo seno stovėjo ąžuolinis monumentalus kryžius, kuris 1951 m. nupjautas ir sukūrentas.
1944 m. Vokietijos kariai palei kapinių rytinį kraštą iškasė apkasų tranšėją, kurioje ruošėsi gintis nuo puolančių raudonarmiečių.
Apie 1971–1974 m. melioruojant kaimą, kapinės buvo suartos ir paverstos dirbamu lauku.[1]
Kapines 1935 m. žvalgė Kretingos muziejus, 1956 m. – kraštotyrininkas Vladas Šaulys, 1959 m. – Kretingos kraštotyros muziejaus direktorius Juozas Mickevičius.[2]
Saugotinas kultūros paveldo objektas, 1971–1975 m. – vietinės reikšmės archeologijos paminklas (sąrašo numeris AV-545).[3]
Šaltiniai
- ↑ Julius Kanarskas. Kukoriškių kaimo kapinės (Žalgirio apyl., Kretingos raj.). – Kretinga, 1993. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4. – B. 204
- ↑ Kukoriškių senkapis, Žalgirio apyl. Archeologinio paminklo pasas. Surašė Juozas Mickevičius. 1959 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4. – B. 7. – L. 77–84
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 251, eil. Nr. 545
