Grafų Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus – grafų Tiškevičių šeimos koplyčia su laidojimo rūsiu, stovinti Kretingoje, Vilniaus gatvėje įsikūrusiose II senosiose kapinėse. Grafų Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus kartu su kapinių tvora, rytiniais ir vakariniais vartais stovi Kretingos parapijos senosiose kapinėse ir sudaro vientisą kompleksą.[1] Tai valstybės saugomas regioninio reikšmingumo kultūros paveldo objektas.
Istorija
Neogotikinio stiliaus koplyčia pastatyta 1893 m. paskutinio Kretingos savininko grafo Aleksandro Tiškevičiaus (1864–1945) įsakymu. Ją suprojektavo Kuršo gubernijoje gyvenęs švedų kilmės architektas Karlas Eduardas Strandmanas. Pirmiausia iš tašytų akmenų ir raudonų plytų buvo sumūrytas ir žemių kalvele apjuostas rūsys-mauzoliejus Tiškevičių šeimos nariams laidoti. Kad kalvos žemės neslinktų, koplyčia apjuosta aukšta Kretingos dvaro plytinėje degtų raudonų plytų tvora. Pirmoje XX a. pusėje antžeminėje koplyčios dalyje vykdavo laidotuvių pamaldos.
2018 m. grafų Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus renovuotas ir pritaikytas edukacinei veiklai bei kultūriniam turizmui. Koplyčios kriptoje įrengta ekspozicija „Grafai Tiškevičiai“, o koplyčios aukšte yra sakralinio meno – kaltinių kryžių viršūnių – bei devocionalijų ekspozicijos. Grafų Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus yra neatsiejama Kretingos dvaro sodybos dalis.
Palaidojimai
1893–1941 m. grafų Tiškevičių koplyčios-mauzoliejaus kriptoje buvo palaidoti 6 asmenys, kurių palaikai ilsisi 4 metaliniuose sarkofaguose ir 2 mediniuose karstuose:
Juozapas Tiškevičius (1836–1891) – Kretingos, Lentvario, Palangos, Užutrakio dvarininkas, kultūros ir meno mecenatas;