Šiuolaikinė, atkurta Kraštų koplyčia įrengta įprastame buvusios mokyklos pastate. Šalia stūkso varpinė, kraštiečių laikoma ypatingu kaimo statiniu. Koplyčia gyvuoja nuo 1997 m. Ji buvo įrengta Pabiržės bažnyčios klebono Antano Balaišio (1923–2005) rūpesčiu, jis kas sekmadienį joje aukojo šv. Mišias.[2] Koplyčioje įrengtos maldų, zakristijos ir šarvojimo patalpos.
Istorija
Beveik 50 metų Kraštuose nebuvo koplyčios. 1948 m. plečiant vietos plytų fabriką, senoji šv. Antano koplyčia buvo nugriauta. Šioje vietoje, kaimo centre pastatytas akmuo su atminimo įrašu.[3]
Atkurti koplyčią ryžosi patys Kraštų kaimo žmonės, po Nepriklausomybės atkūrimo pradėję burtis į susirinkimus, pavadinę juos „Kraštų seimeliu“. Prašymą Krinčino klebonui ir Pasvalio rajono valdžiai pasirašė apie 230 gyventojų. Savivaldybė išskyrė patalpas jau keletrą metų nebeveikusios Kraštų mokyklos pastate. Kulto reikalams paskirtas pirmas mokyklos aukštas. 1997 m. pavasarį pradėtas patalpų remontas. Į darbą ateidavo dešimtys savanorių talkininkų. Darbo būta daug, nes patalpos ir teritorija buvo smarkiai apleistos. Apie du mėnesius į Kraštus važinėjo klebonas A. Balaišis, rūpinęsis būsima koplyčia. Kartu atnaujintas antrasis aukštas, kuriame veikė biblioteka ir įsikūrė medicinos punktas.
Kraštų koplyčią 1997 m. lapkričio 17 d. iškilmingai pašventino ir šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas. Ganytoją pasitiko išpuošti vainikais ir žolynais, nupinti dideli vartai, lauke šalia įrengtos koplyčios pastatytas puošnus kryžius. Koplyčioje įrengtame altoriuje, jo centre, pastatyta iš Prancūzijos atvežta ir restauruota Jėzaus Širdies statula, iki tol stovėjusi Pabiržės bažnyčioje. Šv. Mergelės Marijos ir šv. Antano paveikslus nutapė dailininkas iš Panevėžio Stasys Petrauskas.
Šalia koplyčios pastato 1999 m. pastatyta varpinė. Jos projekto autorius – pasvalietis architektas Artūras Piliponis. Varpinę pašventino pirmąjį birželio sekmadienį, per Tėvo dieną, Krinčino bažnyčios klebonas Sigitas Uždavinys, šv. Mišias aukojo Skrebotiškio bažnyčios klebonas Vytautas Butkus.
Varpinės statybos iniciatorius buvo kun. A. Balaišis, darbus organizavo Krinčino seniūnija. Varpinė buvo sumūryta iš nupirktos nebenaudojamos fermos plytų. Didįjį varpą padovanojo vienos Rytų Aukštaitijos bažnyčios klebonas, nenorėjęs skelbti savo pavardės. Mažasis laikinas varpas (ateityje buvo numatyta pakeisti didesniu) atkeliavo iš Pabiržės, trečiosios, 1782 m. statytos Pabiržės bažnyčios. Pirmajame naujosios varpinės aukšte įrengta patalpa bažnytinių vėliavų saugojimui.
