Tai kalderos tipo vulkanas, kurio aukštis 813 m. Susidaręs iš andezito, dacito, bazalto. Šio ugnikalnio išsiveržimai vyksta labai netikėtai, net susprogdinant visą vulkaninę salą. 416 metais įvykęs Krakatau išsiveržimas suardė vulkaninį kūgį ir suformavo 7 km skersmens kalderą.
Krakatau žinomas dėl katastrofiško 1883 m. išsiveržimo. Naujai susiformavęs kūgis (tuo metu ~2000 m aukščio) sprogo, pasiekdamas piką rugpjūčio 27 dieną. Sprogimas buvo toks stiprus, kad buvo girdimas už 5000 km. Išmestų dulkių ir pelenų debesis pakilo į 25 km aukštį ir porai dienų uždengė saulę, o pelenai nugulė ~800 000 km² teritorijoje. Piroklastiniai srautai sunaikino Sumatros gyventojų turtą, o sukeltas cunamis pražudė apie 36 tūkst. žmonių. Dėl gausaus dalelių kiekio atmosferoje, keletą metų pasaulyje stebėtos ryškios žaros.[1]
Kiti didesni Krakatau išsiveržimai įvyko 1927–29, 1933, 1950–52, 1972–73, 1980, 2001, 2007, 2009, 2010, 2011 metais.[2]
Po kelių dešimtmečių iškilo naujas kūgis, dabar vadinamas Anak Krakatau. 2018 m. gruodžio išsiveržimo metu dalis ugnikalnio šlaito nuslinko į vandenyną ir sukėlė cunamį, pražudžiusį ~400 Sundos sąsiaurio pakrančių gyventojų.
Galerija
Po 1883 m. išsiveržimo Krakatau salos vietoje liko kelios mažos salelės
