Konstantinas Tenkala (Tencallo Constantino, g. XVII a. I pusė – m. 1646 m.) – italų kilmės (kilęs iš itališkos Šveicarijos dalies) architektas, skulptorius ir akmentašys. Architekto Matteo Castello sūnėnas. Vienas žymiausių Romos baroko atstovų Abiejų Tautų Respublikoje.

Konstantino Tenkalos projektuotiems statiniams būdingi ankstyvojo Italijos baroko bruožai – didybė, reprezentatyvumas, tektoniškumas, išraiškingas taisyklingai traktuotų orderių naudojimas. Jam priskiriami memorialiniai paminklai pasižymi harmoningomis, simetriškomis kompozicijomis, kontrastingu prabangių medžiagų (baltas ir juodas marmuras, švediškas smiltainis) naudojimu.

• Zigmanto Vazos ir Vladislovo Vazos karališkojo dvaro architektas (1633–1645).

• 1610–1618 m. dirbo kaip akmentašys (kalė architektūrines detales fasadui ir interjerui) Šv. Petro bazilikoje Romoje^[1];
• nuo 1627 m. su broliu Jacopo Tencalla dirbo kaip vyresnieji Vilniaus pilies akmentašiai;
• 1627–1637 m. Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčia;
• po 1627 m. Barboros Naruševičiūtės Tiškevičienės antkapinis paminklas Vilniaus bazilijonų Švč. Trejybės cerkvėje (Skuminų-Tiškevičių koplyčioje);
• 1629–1633 m. LDK didžiojo vėliavininko Samuelio Paco epitafija Vilniaus katedroje;
• 1633–1650 m. Vilniaus Šv. Teresės bažnyčia – pagrindinis fasadas;
• 1634–1635 m. Vilniaus katedra – didysis altorius (su skulptoriumi Henriku Kuntzowu, neišlikęs);
• 1637 m. du Vilniaus vyskupo Stanislovo Kiškos epitafijų projektai (epitafija neišlikusi)^[2];
• po 1640 m. atsakingas už Karalių pilies (Varšuva) rekonstrukciją;
• 1643 m. Zigmanto Vazos kolona (Varšuva);
• 1645 m. Stanislovo Konecpolskio rūmai (Varšuva).