Studijavo Graikijos ir Vokietijos karinėse akademijose. Nesėkmingai vadovavo Graikijos kariuomenei per 1897 m. karą su Turkija. Per 1912–1913 m. Balkanų karą, po kurio Graikija gavo daug teritorijų, buvo kariuomenės vyriausiasis vadas. Per Pirmąjį pasaulinį karą Konstantinas rėmė Vokietiją, o Graikijos ministras pirmininkas E. Venizelas – Sąjungininkus, dėl jų tarpusavio kovos Graikija laikėsi neutralumo. 1916 m. rugsėjo mėn. Sąjungininkų laivynas blokavo Graikiją, buvo priverstas atsisakyti sosto sūnaus Aleksandro naudai, o Graikija paskelbė karą Vokietijai.
Aleksandrui mirus remiantis plebiscito rezultatais atgavo sostą. Tęsė antiturkišką politiką, dėl kurios 1922 m. kilo Graikijos-Turkijos karas. Graikija visiškai pralaimėjo. 1922 m. rugsėjo mėn. vėl atsisakė sosto, valdžią perdavė vyriausiajam sūnui Jurgiui.[1]
Šaltiniai
↑Konstantinas I (Graikija). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 515 psl.
Literatūra
John Van der Kiste, Kings of the Hellenes (Alan Sutton Publishing, Stroud, Gloucestershire, England, 1994) ISBN 0-7509-0525-5
.svg){kind=small}