Komunizmo simboliai – simboliai, būdingi komunistų partijoms ir kitokioms komunistinės pakraipos organizacijoms ir judėjimams. Simbolių sistema susiklostė per daugiau kaip 150 m. komunistinio judėjimo istoriją. Šie simboliai iš dalies sutampa su socialistų simbolika. Ši simbolika yra vienas veiksnių stiprinančių sąryšius tarp skirtingų šalių komunstinių organizacijų ir bendraminčių.
Simbolikai būdinga penkiakampė žvaigždė, kurios spinduliai simbolizuoja penkis gyvenamus žemynus arba penkias komunistinei ideologijai svarbias visuomenės dalis (valstiečiai, darbininkai, intelektualai, jaunimas, kariuomenė). Žvaigždė paprastai yra geltona raudoname fone, simbolizuojančiame revoliuciją, revoliucinę kovą.
TSRS vėliavoje yra raudona žvaigždė geltonais apvadais ir geltoni pjautuvas ir kūjis. Vietnamo, Kinijos, Angolos ir Mozambiko, valdomų komunistinių partijų, vėliavoms irgi būdingi tie patys simboliai. Pjautuvas ir kūjis (arba jo analogai) yra visam komunistiniam judėjimui būdingas simbolis.
Pvz., Korėjos darbo partijos (Šiaurės Korėja) vėliavoje sukryžiuoti kūjis, kauptukas ir teptukas. Tolimuosiuose Rytuose teptukas tradiciškai simbolizuoja raštingumą ir kartu – inteligenciją.
Pjautuvas ir kūjis yra komunistinio judėjimo simboliai. Kūjis (plaktukas) simbolizuoja darbininkų klasę (ir pramonę). o pjautuvas – valstiečius ir žemės ūkio darbininkus (ir žemės ūkį). Sukryžiavimas simbolizuoja darbininkų ir valstiečių sąjungą ir vienybę.
Kartais teigiama, kad kūjis simbolizuoja ir galią, o pjautuvas – efektyvumą.
Pjautuvas ir kūjis kaip simboliai pirmą kartą panaudoti XX a. pradžios Rusijos revoliucijose, o 1924 m. tapo oficialiu TSRS simboliu (mažuoju herbu). Po to šį simbolį perėmė daug komunistinių organizacijų.
Raudona vėliava (ir raudona spalva) būdinga komunistų simbolikai. Raudonos vėliavos (nebūtinai valstybinės ar partijų vėliavos) plačiai naudojamos įvairiuose viešuose renginiuose, pastatų puošyboje ir pan.
Raudona vėliava yra ne tik komunistų, bet ir socialistų simbolis.
Istorijoje raudona vėliava turėjo daug gana įvairių reikšmių, ir viena pirmųjų reikšmių buvo nepaklusimo ir iššūkio ženklas. Šiuolaikinę politinę prasmę raudona vėliava įgijo 1871 m. Prancūzijos revoliucijos metu. Po Spalio revoliucijos Tarybų Rusijos vyriausybė 1918 m. raudoną vėliavą papildė pjautuvu ir kūju ir padarė valstybine vėliava.
Komunistų traktuotėje raudona spalva simbolizuoja kraują, kurį dirbantieji praliejo kovodami su eksploatatoriais. Ankstesnis ir siauresnis aiškinimas – raudona spalva yra įkaitusio metalo spalva, todėl simbolizuoja pramonės darbininkus.
Sveikinimosi ir saliuto būdas – pakelta pusiau sulenkta ar beveik ištiesta dešinė ranka su sugniaužtu kumščiu, pirštais į priekį.
Atsirado Vokietijoje XIX a. pabaigoje kaip darbininkų sveikinimosi būdas. Po Pirmojo pasaulinio karo ėmė reikšti solidarumą su Vokietijos komunistų partijos sukarinta organizacijaRot Front. Vėliau tapo kovos su fašizmu ir nacizmu simboliu tarp kairiųjų pažiūrų žmonių.
Nėra vien komunistų simbolis, kadangi jį naudoja daug kairiųjų bei antifašistinių (net tiesiog antikapitalistinių) pažiūrų žmonių. Laikomas solidarumo, jėgos ir nepaklusimo simboliu.
Kiti su komunizmu susiję simboliai
Žemiau išvardinti simboliai dažnai pasitaiko komunistinių judėjimų simbolikoje, socialistinio tipo respublikų herbuose.
Sukryžiuoti darbo įrankiai (kirtikliai, kauptukai, pjautuvai ir kt.).
Tekanti saulė. Būdinga didelei daliai socialistinių herbų.