Filmas, kurio sukūrimas kainavo 150 mln. dolerių, buvo bendra „20th Century Fox“, „Miramax Films“, „Universal Pictures“ ir „Samuel Goldwyn Films“ produkcija ir jis išleistas 2003 m. lapkričio 14 d. Filmas sulaukė nedidelės sėkmės kino teatrų kasose ir visame pasaulyje uždirbo 212 mln. dolerių.[3]
Jis buvo palankiai įvertintas kritikų ir pelnė BAFTA apdovanojimą už geriausią režisūrą.[4] Per 76-uosius „Oskarų“ apdovanojimus filmas buvo nominuotas dešimčiai „Oskarų“, įskaitant geriausio filmo ir geriausio režisieriaus nominacijas.[5][6] Jis laimėjo geriausios kinematografijos ir geriausio garso montažo nominacijas, tačiau likusias kategorijas laimėjo „Žiedų valdovas. Karaliaus sugrįžimas“.
Siužetas
DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės
1805 metai. Europa atsidūrė Napoleono valdžioje, ir tik Karališkasis laivynas trukdo jam pasiekti visišką pergalę. Prie Pietų Amerikos krantų bręsta naujas konfliktas. Karo laivo „HMS Surprise“ kapitonas Jack Aubrey gauna įsakymą nuskandinti arba paimti į nelaisvę prancūzų kaperį „Acheron“, kuris buvo dislokuotas šiame regione. Po septynių savaičių netrumpo plaukiojimo „Acheron“ smogia pirmas ir visiškai paralyžiuoja „Surprise“ per susirėmimą, kurio metu Aubrey supranta, kad priešininko laivas yra jūriniu požiūriu pranašesnis už jo laivą. Kartu su savo artimu draugu ir patikėtiniu Stephen Maturin, kuris taip pat yra laivo chirurgas, Aubrey tenka rinktis: trauktis į Angliją ir pripažinti pralaimėjimą arba likti „Acheron“ malonei. Dabar Aubrey turi padaryti neįmanomą dalyką, jei nori išgyventi, pataisyti laivą, pasivyti priešą ir kaip nors nugalėti „Acheron“.
Ieškodamas vyrų, kurie atrodytų tarsi iš XIX a., P. Weir įdarbino daugybę papildomų aktorių iš Lenkijos.[3]
Filmo kūrimas
Šaltinis
Filmas sukurtas pagal Patrick O'Brian „Aubrey-Maturin“ romanus, tačiau nė vieno romano įvykiai nesutampa. Autorius rėmėsi tikrais Napoleono karų įvykiais, kuriuos aprašo pirmojo romano „Master and Commander“ įžangoje. Daugelis spekuliavo, kuris Karališkojo karinio jūrų laivyno kapitonas labiausiai atitinka išgalvotą personažą.[7] Karališkojo karinio jūrų laivyno muziejus mano, kad kapitonas Thomas Cochrane įkvėpė pirmojo romano personažą.[8] Nė vienas tikras kapitonas visiškai neprilygsta Aubrey, tačiau dviejų jūrų kapitonų – kapitono Thomas Cochrane ir kapitono William Woolsey – žygdarbiai įkvėpė romano įvykius.
Filme sujungti trijų skirtingų Patrick O'Briano romanų elementai, tačiau pagrindinis siužetas daugiausia paimtas iš jo dešimtojo romano „The Far Side of the World“. Tačiau filmo versijoje veiksmas vyksta ne 1812 m. per Anglijos–Amerikos karą, o 1805 m. per Napoleono karus, nes prodiuseriai norėjo neįžeisti Amerikos žiūrovų.[9] Todėl fiktyvus priešininkas buvo pakeistas iš „USS Norfolk“ į prancūzų fregatą „Acheron“. „Acheron“ laivą filme atkūrė filmo specialiųjų efektų komanda, kuri padarė skaitmenines „USS Constitution“ laivo, stovėjusio prie krantinėsBostone, skenavimo nuotraukas, pagal kurias buvo sukurtas kompiuterinis „Acheron“ modelis.[10] Į filmą neįtrauktos uostų scenos, o romanų moterų personažai nebuvo adaptuoti, išskyrus Brazilijos moteris vienoje scenoje.[2]
Filmavimas
Labai stengtasi atkurti autentišką XIX a. pradžios karo laivo išvaizdą ir atmosferą. Be 2 000 kepurių ir 1 900 porų batų, aktoriams buvo panaudota apie 400 kilogramų plaukų.[11]
Tačiau tik dešimt dienų iš tikrųjų buvo filmuojama jūroje laive „Rose“ (XVIII a. laivo „HMS Rose“ kopija).[3] Kitos scenos buvo nufilmuotos beveik 88 milijonų litrų talpos „Baja Studios“ rezervuare Meksikoje,[11][12][3] pastatytame filmuojant filmą „Titanikas“ (1997 m.).[13][11]
Buvo ir trečiasis „HMS Surprise“ modelis, kurį sukūrė „Weta Workshop“. Visi aktoriai buvo nuodugniai supažindinti su to laikotarpio karinio jūrų laivyno gyvenimu, kad jų vaidyba būtų kuo autentiškesnė. Filme naudoti Rusijos karinių jūrų pajėgų šešių ir keturių burių jalai, kuriuos tiekė „Central Coast Charters“ ir „Boat Base Monterey“. Jų tikroviška XVIII a. išvaizda papildė atstatytos „Rose“, kurios laivą „Thorn“ buvo galima naudoti tik Brazilijos scenoje, istorinį tikslumą.
„Komandoras: tolimoji pasaulio pusė“ buvo pirmasis ne dokumentinis filmas, nufilmuotas Galapaguose.[3] Filmavimas vyko 2002 m. birželio–lapkričio mėn.
Garsas
Garso dizaineris Richard King filmui pelnė „Oskarą“ už garso efektus, nes labai stengėsi įrašyti tikroviškus garsus, ypač mūšio ir audros scenose.[14] King ir režisierius Peter Weir iš pradžių kelis mėnesius skaitė Patrick O'Brian romanus, ieškodami garsų, kurie galėjo būti girdimi laive, aprašymų, pavyzdžiui, patrankų ugnies „skardus riksmas“ ir virš galvos praskriejančio patrankos sviedinio „gilus ūžesys“.[14]
↑„Thomas Cochrane“. Greenwich: National Maritime Museum, Royals Museums. Suarchyvuota iš originalo February 18, 2021. Nuoroda tikrinta December 4, 2016.
