Kolchidės kultūra

Kolchidės kultūra – bronzos ir ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal radinius Kolchidės žemumoje.

Arealas

Kolchidės kultūra 2 tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje – 1 tūkstantmečio pr. m. e. viduryje buvo paplitusi Vakarų Kaukaze, prie Juodosios jūros, dabartinėje Vakarų Gruzijoje.

Kultūra

Kolchidės kultūros žmonės ankstyvuoju laikotarpiu vertėsi gyvulininkyste, medžiokle, iš dalies žemdirbyste, vėlyvuoju (VIII a. pr. m. e. – IV a. pr. m. e.) – gyvulininkyste ir žemdirbyste. Ypač išgarsėjo bendra su Kobano kultūra Kolchidės – Kobano bronza. Į Kolchidę „aukso vilnų“ keliavo argonautai. VI a. pr. m. e. Mileto graikai čia įkūrė kolonijų – Dioskuriadą (dab. Suchumis), Fasį (dab. Potis) ir kitų, susikūrė Kolchidės karalystė.[1]

Literatūra

  • Heinz Fähnrich: Geschichte Georgiens von den Anfängen bis zur Mongolenherrschaft. Shaker, Aachen 1993, ISBN 3-86111-683-9.
  • O. Kimball Armayor: Did Herodotus ever go to the Black Sea? in: Harvard Studies in Classical Philology. Cambridge 82.1978, 45-62. ISSN 0073-0688
  • O. Kimball Armayor: Sesostris and Herodotus' autopsy of Thrace, Colchis, inland Asia Minor, and the Levant. in: Harvard Studies in Classical Philology. Cambridge 84.1980, 51-74. ISSN 0073-0688
  • Gustav Breddin: Bedenken gegen Herodot’s asiatische Reise. Magdeburg 1857.
  • Patrick T. English: Cushites, Colchians, and Khazars. in: Journal of Near Eastern Studies. Chicago 18.1959,1, 49-53. ISSN 0022-2968

Šaltiniai

Vikiteka: Kolchidės kultūra – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  1. ↑ Kolchidės kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 363 psl.
Ž • A • R
Europos bronzos amžiaus kultūros
Egėjo

Minojinė (XXXVII-XII) · Kikladų (XXXIV-XII) · Helados (XXVIII-XII)
Viduržemio jūros

Nuragų (XX-VIII) · Apeninų (XVI-XII) · Vilanovos (XI-VIII) · Teramaros (XX-VIII) · Golasekos (X-VI)
Atlanto

Varpinės keramikos (XXVIII-XVIII) · Britanija (XXV-IX)
Juodosios jūros

Maikopo (XXXVII-XXVI) · Ezero (XXXIII-XXVIII) · Glinos (XXXV-XXII) · Verbicioaros (XXXV-XXII) · Katakombų (XXIII-XIII) · Bilozero (XIII-X) · Kobano (XI-VI) · Kolchidės (XI-VI)
Vidurio Europos

Kotofenio (XXXV-XXII) · Murešo (XXXV-XXII) · Otomanio (XXI-XVI) · Nouos (XXI-XVI) · Vitenbergo (XXI-XVI) · Čineco (XIX-IX) · Uneticės (XVIII-XVII) · Pilkapių (XVI-XIII) · Monteoru (XXI-XVI) · Laidojimo laukų (XIII-VIII) · Lužitėnų (XIII-VI)
Baltijos jūros

Skandinavijos (XVI-VI) · Lietuvos (XVI-VI)
Rytų Europos

Poltavkos (XXVII-XXII) · Dniepro vidurupio (XXII-XVI) · Abaševo (XVIII-IX) · Balanovo (XVIII-IX) · Srubna (XVIII-XII) · Pozniakovo (XVIII-XII) · Čirkovo (XVI-VIII) · Tšinieco (XIX-XIII) · Komarovo (XV-VII) · Sosnicos (XV-VII) · Belogrodovo (IX-VIII) · Bondarichos (XII-VIII) · Černiachovo (XII-VIII) · Brūkšniuotosios keramikos (XII-VIII) · Černolesės (IX-VII)
Visos datos žymi amžius prieš mūsų erą