Kluazonizmas (nuo pranc. cloison − atskirti^[1]) − tapybos stilistika, siejama su 1880-aisiais ir 1890-aisiais Pont Avene dirbusių grupės dailininkų stilistika, kuomet didelės, vieno tono tapybos dėmės atskiriamos aiškiais tamsios spalvos kontūrais. Stilistika priskiriama postimpresionizmui. Terminą 1888 m. įvedė prancūzų kritikas Edouard Dujardin, apibūdindamas „Pont Aveno mokyklos“ dailininkų darbus Nepriklausomųjų dailininkų draugijos parodoje Paryžiuje. Stilistikos pradininkais laikomi Lui Anketenas ir Emilis Bernaras. Jos paveiktas dirbo Polis Gogenas. Kitas dailininkas, kuris naudojo kluazonizmo metodą − nabis Polis Seriuzjė.