Klausučių apylinkė (Vilkaviškis)

54°42′š. pl. 22°58′r. ilg. / 54.70°š. pl. 22.97°r. ilg. / 54.70; 22.97

  Klausučių apylinkė
Centras Augalai (Didvyžiai) (1950–1954)
Teiberiai (1954–)
Didieji Šelviai (1959?–1976)
Klausučiai (1976–1995)
apylinkė
TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Žaliosios valsčius
Apskritis Vilkaviškio apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Vilkaviškio rajonas (1950–1995)
Sritis Kauno sritis
Dabartinė seniūnija
Klausučių seniūnija

Klausučių apylinkė (iki 1976 m. Augalų apylinkė) – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas pietryčių Lietuvoje.

Istorija

Augalų apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Žaliosios valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Vilkaviškio rajonui.[2] 1954 m. prijungta Andriškių apylinkė, dalis Navininkų apylinkės, dalis Viščiakaimio apylinkės ir dalis Pagramdų apylinkės, 1963 m. – dalis Arminų apylinkės.[3] 1976 m. gruodžio 29 d. perkeltas apylinkės centras į Klausučius ir atitinkamai pakeistas jos pavadinimas. 1988 m. prijungta didžioji dalis Juodupėnų apylinkės.

1995 m. apylinkė performuota į Klausučių seniūniją.

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1954-05-25
(Išsamiau)
„Į komunizmą“ ir „Žaliosios“ kolūkiai [4]
1959 m.
(Išsamiau)
60 2706 ([5]) „Kelio į komunizmą“ kolūkis, „Žaliosios“ kolūkis, „Pergalės“ kolūkis [6] 22 kaimai, 7 vienkiemiai
1970-01
(Išsamiau)
3559 23 kaimai, 3 kaimų dalys, 1 invalidų namai [7]
1972-10-01
(Išsamiau)
63 „Į komunizmą“ kolūkis, „Pergalės“ kolūkis, Rumokų eksperimentinis ūkis [8] 23 kaimai, 1 viensėdis, 1 gel. stoties gyvenvietė, 4 kaimų dalys
1976-07-01
(Išsamiau)
29 kaimai, 1 viensėdis, 1 gel. stoties gyvenvietė, 3 kaimų dalys [9]
1979-01-17
(Išsamiau)
2486 19 kaimų, 4 kaimų dalys [10]
1987 m. „Pergalės“ kolūkis, Rumokų bandymų stoties eksperimentinis ūkis, Didvyžių psichoneurologinio internato pagalbinis ūkis, Žaliosios meistrija [11] Andriškiai, Augalai, Bučiūnai, Didieji Šelviai, Giedriai, Klausučiai, Rumokai, Sūdava, Teiberiai ir kt.
1989-01
(Išsamiau)
3505 32 kaimai, 4 kaimų dalys [12]

Šaltiniai

  1. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 186
  2. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 6
  3. Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 54–56
  4. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 66–67
  5. 1959 m. gyventojai 1970 m. apylinkės ribose.
  6. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 561
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius, Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, 1974. // 710 psl.
  8. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // psl. 331.
  9. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, II dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1976. // psl. 1–399.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982. // psl. 669
  11. Vilkaviškio rajonas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 521
  12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos Respublikos statistikos departamentas, 1993. // psl. 730