Klaipėdos laisvoji ekonominė zona

   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

55°41′37″ š. pl. 21°11′42″ r. ilg. / 55.69361°š. pl. 21.19500°r. ilg. / 55.69361; 21.19500

Klaipėdos laisvoji ekonominė zona
FormaUždaroji akcinė bendrovė
PramonėPramoninio NT vystymas; paslaugos įsikuriančioms gamybos įmonėms.
Svarbiausios pramonės šakos: plastikas ir PET, maisto, metalo apdirbimas, automobilių elektronika, logistika ir pakavimas.
Svarbiausi darbuotojaiEimantas Kiudulas, gen. direktorius
Povilas Vasiliauskas, valdybos pirmin.
Pajamos1,34 mlrd. EUR (2023 m.)
DarbuotojųLEZ teritorijoje dirba virš 5000 darbuotojų, LEZ valdančioje bendrovėje – 9
Tinklalapiswww.fez.lt

Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (toliau – Klaipėdos LEZ) – seniausia LEZ Lietuvoje, įkurta 1996 m., veikianti nuo 2002 m. Užima 412 ha plotą.[1] Čia investuotojams taikomos specialios išskirtinės lengvatinės ekonominės ir teisinės sąlygos bei sukurta infrastruktūra.

Specializacija: pramoninio NT vystymas ir paslaugos įsikuriančioms gamybos įmonėms.

Pramonės šakos: plastikas ir PET, maisto, metalo apdirbimas, naftos produktų apdirbimas, automobilių elektronika, logistika ir pakavimas.

Adresas – Pramonės g. 8, LT-94102, Klaipėda.

Ekonominę zoną valdo ir administruoja: UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė (toliau – LEZ VB). Gen. direktorius: Eimantas Kiudulas.

Pagrindiniai duomenys

Klaipėdos LEZ žymyntys akmenys
  • Veiklos pradžia: 2002 m.
  • Bendras plotas: 412 ha
  • Veikiančių įmonių skaičius: 100+, 45+ - Klaipėdos LEZ klientai
  • Įmonių atstovaujamų šalių skaičius: 19
  • Sukurta darbo vietų: 5000+
  • Bendra pritrauktų ir planuojamų įgyvendinti investicijų suma: 825 mln. EUR
  • Eksportas per 2023 m. sudaro: 611 mln. Eur
  • Bendra LEZ veikiančių įmonių metų apyvarta: 1,34 milijardo EUR

LEZ veikla

   Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.
Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

Klaipėdos laisvoji ekonominė zona viena iš pirmųjų laisvųjų ekonominių zonų regione. Zonoje investuotojams taikomos specialios išskirtinės lengvatinės ekonominės ir teisinės sąlygos. Laisvojoje ekonominėje zonoje įrengta ir nuolatos plėtojama inžinerinė infrastruktūra.[2]

Veiklos rūšys: pramoninio nekilnojamojo turto plėtra, logistika ir sandėliavimas, plastiko pakuotės ir plastiko granulių (PET) gamyba, elektronikos prietaisų gamyba, plieno konstrukcijų gamyba, metalo apdirbimas, architektūrinio stiklo gamyba, maisto pakuočių gamyba, žuvies ir jų produktų perdirbimas, biodyzelino gamyba, energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių ir kt.

Klaipėdos LEZ specializuojasi plastiko ir chemijos, elektrinių transporto priemonių ir transporto priemonių komponentų gamybos bei surinkimo, didelių metalo struktūrų apdirbimo, maisto apdirbimo ir logistikos bei sandėliavimo srityse, tačiau veiklą čia plėtoja ir kitų sričių kompanijos.

Veikiančios įmonės ir jų rodikliai

LEZ teritorijoje veikia virš 100 įmonių, daugiausia plastiko ir PET, maisto, metalo apdirbimo, naftos produktų apdirbimo, automobilių elektronikos, logistikos, sandėliavimo bei pakavimo srityse. Jose dirba virš 5000 darbuotojų. 45+ įmonės yra Klaipėdos LEZ klientai.

Klaipėdos LEZ veikia šios įmonės:

  • Orion Global PET
  • Neo Group
  • Retal Baltic
  • Glassbel Baltic
  • Espersen
  • Mestilla
  • Be-Ge Baltic
  • Pack Klaipėda
  • Skuba Lietuva
  • Klaipėdos verslo perkas
  • Albright International
  • Gren Klaipėda
  • Dancer Bus
  • ANI Plast
  • Heidelberg Materials Lietuva Cementas
  • Vingės Logistika
  • AD REM LEZ
  • Lavango Engineering LT
  • Lindström
  • Rehau Production LT
  • Baltic Comri Technologies
  • Elme Metall Klaipėda
  • Werner Wirth Baltic
  • Etman
  • Philip Morris (veikia neoficialioje LEZ teritorijoje)

Valstybė į Klaipėdos LEZ yra investavusi 7,8 mln. EUR. Remiantis šiais duomenimis, Klaipėdos LEZ yra laikoma efektyviausiai valdoma LEZ Lietuvoje – valstybės investicija yra per šimtą kartų atsipirkusi per sumokėtus mokesčius, sukurtas darbo vietas ir pritrauktas investicijas.

Apdovanojimai

  • 2021 metais tiesioginių užsienio investicijų analizės leidinio „Investment Monitor“ laisvųjų zonų apdovanojimuose pelnė pagrindinius titulus skaitmenizacijos ir biurokratijos mažinimo kategorijose, taip pat papildomus įvertinimus Pramonės 4.0 bei teigiamos įtakos miestui srityse.[3]
  • 2021 metais „FDI Magazine“ „Global Free Zones of the Year 2021“ reitinge Klaipėdos LEZ pelnė specialius paminėjimus ES teisės aktams ir 5G ryšio kategorijose.[4]
  • 2020 metais „FDI Magazine“ „Global Free Zones of the Year 2020“ reitinge Klaipėdos LEZ gavo specialų apdovanojimą už sprendimus tvarumo srityje.[5]
  • 2019 metais „FDI Magazine“ „Global Free Zones of the Year 2019“ reitinge Klaipėdos LEZ pelnė 4 specialius paminėjimus už investuotojų plėtrą, patobulintą susisiekimą, sąlygas darbuotojams ir lankstujį „FlexStart” pastatą gamybai kasmetiniame pasaulio laisvųjų zonų reitinge.[6]
  • 2018 metais „FDI Magazine“ „Global Free Zones of the Year 2018“ reitinge Klaipėdos LEZgavo specialius apdovanojimus lankstaus įsikūrimo, poveikio ekonomikai, mokesčių lengvatų ir plėtros projektų kategorijose.[7]
  • 2017 metais „FDI Magazine“ „Global Free Zones of the Year 2017“ reitinge Klaipėdos LEZ gavo pirmąjį ir vienintelį pasaulyje apdovanojimą už investuotojų įsikūrimo greitį, taip pat vienintelį pasaulyje įvertinimą už specializaciją plastikų sektoriuje bei apdovanojimus už reikšmę šalies ekonomikai, energetinį efektyvumą ir investuotojų plėtrą.[8]

Šaltiniai

  1. ↑ Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, vle.lt. Nuoroda tikrinta 2021-03-19.
  2. ↑ http://www.fez.lt/apie-mus Archyvuota kopija 2012-10-14 iš Wayback Machine projekto. Klaipėdos LEZ tinklalapis. Apie Klaipėdos LEZ. Peržiūrėta: 2012-11-19 23:36
  3. ↑ https://www.investmentmonitor.ai/investment-monitor-events/economic-zone-sustainable-recovery-strategies-awards-2021/ Economic Zone Sustainable Recovery Strategies Awards 2021 – The results Peržiūrėta: 2021-11-10 14:46
  4. ↑ https://www.fdiintelligence.com/content/locations/global/global-free-zones-of-the-year-2021-honourable-mentions-80296 fDi Global Free Zones of the Year 2021 – the winners. Peržiūrėta: 2021-11-18 13:11
  5. ↑ https://www.fdiintelligence.com/content/locations/global/asia-pacific/fdi-s-global-free-zones-of-the-year-2020-bespoke-awards-78967 fDi Global Free Zones of the Year 2020 – the winners. Peržiūrėta: 2020-10-30 16:50
  6. ↑ https://www.fdiintelligence.com/content/locations/global/asia-pacific/fdi-s-global-free-zones-of-the-year-2019-the-winners-77968 fDi Global Free Zones of the Year 2019 – the winners. Peržiūrėta: 2019-11-15 15:56
  7. ↑ https://www.fdiintelligence.com/content/locations/global/fdi-s-global-free-zones-of-the-year-2018-the-winners-78016 fDi Global Free Zones of the Year 2018 – the winners. Peržiūrėta: 2018-12-20 15:30
  8. ↑ http://www.fdiintelligence.com/Rankings/fDi-Global-Free-Zones-of-the-Year-2017-the-winners Archyvuota kopija 2017-11-16 iš Wayback Machine projekto. fDi Global Free Zones of the Year 2017 – the winners. Peržiūrėta: 2017-11-20 16:46

Nuorodos