Kirsnos žmogus – 1930 m. prie Kirsnos upės, ties Kamšų kaimu rasta ir Turlojiškės archeologiniam kompleksui priskiriama žmogaus kaukolė, datuojama vėlyvuoju bronzos amžiumi. Kirsnos žmogus įvardijamas kaip vienas seniausiai dabartinės Lietuvos teritorijoje gyvenusių žmonių.[1]
Tyrimai
Kirsnos žmogaus kaukolė kartu su mezolito dirbiniais 1930 m. melioracijos darbų metu aptikta Kirsnos upėje[2][3] Kamšuose, Raudenio valsčius, Marijampolės apskr. Kaukolę 1931 m. aprašė J. Žilinskas, pakartotinai 1954 m. – estų antropologė K. Mark, antropologinę rekonstrukciją atliko Vytautas Urbanavičius.
Kirsnos žmogus, kaip ir Turlojiškės žmogus, priklauso vėlyvajam bronzos amžiui, kaukolė datuojama 895±55 m. pr. m. e. Kirsnos žmogus – pagyvenęs vyras masyvia dolichokranine smegenine, siauru ryškiai vertikaliai ir horizontaliai profiliuotu veidu, išsišovusiu tarpantakiu, vidutinio pločio nosimi su labai išvešėjusiu balneliu. Kirsnos žmogaus kraniologinės ypatybės svarbios Lietuvos gyventojų biologinės istorijos tyrimams.[4] Kaukolę saugo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos muziejus.
Šaltiniai
Nuorodos