Kirišimos-Jaku nacionalinis parkas (jap. 霧島屋久国立公園 = Kirishima-Yaku Kokuritsu Kōen) – saugoma gamtos teritorija pietų Japonijoje, Kiūšiū salos pietuose bei Jakušimos saloje. Plotas 548 km². Nacionalinis parkas įkurtas 1934 m.
Parko teritorija susideda iš keleto plotų: apima Kiūšiū saloje esantį Kirišimos vulkaninį masyvą, susidedantį iš 23 ugnikalnių (aukščiausias – Karakunidakė, 1700 m), 15 kraterių, 10 kalderų ežerų (Mikės, Ikedos ir kt.), Kagošimos įlankoje esančią vulkaninę salą – Sakuradžimos ugnikalnį, Osumi pusiasalio vakarinį krantą, kitoje įlankos pusėje esantį krantą (tarp Ibusuki ir Jamagavos) ir Jakušimos salos vidurio dalį, kurioje yra biosferos rezervatas (UNESCO pasaulio paveldo objektas, nuo 1993 m.) ir miško ekosistemos rezervatas.[1]
2012 m. kovo 16 d. nacionalinis parkas buvo padalintas dvi dalis: Jakušima buvo atskirta ir sudarė Jakušimos nacionalinį parką (245,66 km²), o Kirišima buvo pavadinta Kirišimos-Kinkovano nacionaliniu parku (365,86 km²).
Kirišima
-
Ikedos ežeras
-
Ebino plokščiakalnis
-
Takačino kalnas
-
Satos kyšulys
Jakušima
Šaltiniai