Kirilas Genikas

Kirilas Genikas (1857–1925)

Kirilas Genikas (ukr. Кирило Геник; 1857 m. Bereziv Nižnij, Galicija – 1925 m. vasario 12 d., Vinipegas, Kanada) buvo Ukrainos kanadiečių imigracijos agentas.

Biografija

Kirilas Genikas gimė 1857 metais Bereziv Nižnij, Galicijoje, tėvas Ivanas Genikas, kaimo meras, mama Ana Pertsovič (Анни Перцович). Genikas pradėjo studijuoti Kolomijoje, prieš išvykdamas į dabar vadinamą Ivano Frankovską tęsti pedagogikos mokslų. Jis įgijo bakalauro laipsnį Lvove ir 1879 m. buvo paskirtas mokytoju į Nadvirnos apskritį. 1882 m. Genikas grįžo į savo gimtąjį kaimą ir ten įkūrė mokyklą. Per 1880-osius metus jis įsteigė malimo verslą ir gamintojų kooperatyvą, kurį pavadino „Karpatų krautuvė“. 1890 metais jis buvo išrinktas į Kolomijos miesto tarybą, to paties miesto, kuriame jis pradėjo savo studijas.[1]

Kažkuriuo metu Genikas sutiko Jozefą Oleskivą (Олеськів Йосип), žmogų, kuris skatino ukrainiečių imigraciją į Kanadą. Oleskivas paklausė Geniką, ar jis galėtų palydėti ir vadovauti jo antrai ukrainiečių grupei, plaukiančiai į Kanadą, ir padėti jiems ten įsikurti. Genikas su žmona ir keturiais vaikais prisijungė prie 64 ukrainiečių, kurie 1896 m. birželio 22 d. išsilaipino Kvebeko mieste. Genikas nugabeno savo grupę pirmiausia į Vinipegą, o paskui – į vietovę, kurioje buvo įkurtas Stuartburnas, Manitoba, kuri dabar laikoma pirmąja Ukrainos kanadiečių bendruomene Vakarų Kanadoje. Rugpjūčio mėnesį Genikas paprašė naujakurio sklypo Stuartburne, bet greitai pakeitė savo nuomonę ir persikėlė į Vinipegą. Tą patį mėnesį Oleskivas rekomendavo Geniką Kanados Vidaus reikalų departamentui kaip imigracijos agentą. Rugsėjo mėnesį Genikas tapo Departamento darbuotoju vyriausybės vertimams žodžiu ir raštu, kai to reikėdavo. Dirbdamas imigrantų agentu, Genikas Kvebeke susitikdavo su naujais Ukrainos kanadiečiais imigrantais, skatindavo juos vartoti anglų kalbą, nesivaržyti tradicinių papročių, ir, kai tik reikėdavo, būdavo jų patarėju.[1] Jo darbo krūvis stulbinančiai išaugo, stipriai padidėjus ukrainiečių imigracijai į Kanadą – taip išaugo, kad 1898 m. Genikas tapo Kanados vyriausybės algą gaunantis ir visu etatu dirbantis žmogus. Jis tapo pirmuoju ukrainiečiu Kanados vyriausybės tarnautoju, dirbančiu visą darbo dienos laiką.[2]

1899 metais Genikas savo namuose įsteigė Taraso Ševčenkos (Шевченко Тарас) skaityklą,[3] o 1903 metais – pirmąjį laikraštį Kanadoje ukrainiečių kalba „Kanados ūkininkas“ (Kanadskyi farmer). Nors pats nebuvo religingas, Genikas manė, kad krikščionybė turi egzistuoti nepriklausomai nuo graikų stačiatikių ar rusų stačiatikių normų ir kartu su Vinipego presbiterionų dvasininkais 1903–1904 m. įkūrė „Nepriklausomą graikų bažnyčią“.[4] 1911 metais po vyriausybės rinkimų, kuriuos Geniko didžiausią palankumą turinti Liberalų partija pralaimėjo ir turėjo trauktis iš vyriausybės, Genikas neteko darbo ir savo gyvenimą baigė dirbdamas viešojoje sferoje. Kurį laiką jis gyveno Jungtinėse Valstijose, bet vėliau grįžo į Vinipegą, kur 1925 m. vasario 12 d. mirė.[1]

Iki mirties Genikas labai išgarsėjo ir Ukrainos kanadiečių bendruomenėje buvo taip gerai žinomas, kad imtas vadinti „Kanados caru”.[2][5]

Šaltiniai

  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 Hryniuk, Stella. „Cyril Genik“. Dictionary of Canadian Biography. Nuoroda tikrinta 2011-01-25.
  2. ↑ 2,0 2,1 „Forging Our Legacy: Canadian Citizenship and Immigration, 1900–1977“. Citizenship and Immigration Canada. 2000. Suarchyvuotas originalas 2013-02-17. Nuoroda tikrinta 2011-01-25.
  3. ↑ Martynowych, Orest T., The Taras Shevchenko Reading Club/Educational Society For … umanitoba.ca/faculties/…/04_The_Taras_Shevchenko_Reading_Club.pdf -
  4. ↑ Martynowych, Orest T., The Seraphimite, Independent Greek, Presbyterian and United Churches, umanitoba.ca/…canadian…/05_The_Seraphimite_Independent_Greek_Presbyterian_and_United_Churches.pdf -
  5. ↑ Family of C. C. T. (Con) Genik (2010). „Obituary for C. C. T. (Con) Genik“. Passages MB. Suarchyvuotas originalas 2019-03-27. Nuoroda tikrinta 2011-01-25.

Taip pat skaitykite

Bibliografija

  • Dictionary of Ukrainian Canadian biography, pioneer settlers of Manitoba, 1891–1900, V. J. Kaye, editor and compiler (Toronto, 1975).
  • Oleksander Dombrovsky, Outline of the history of the Ukrainian Evangelical-Reformed movement (New York et Toronto, 1979) [text in Ukrainian].
  • A heritage in transition: essays in the history of Ukrainians in Canada, M. R. Lupul, editor (Toronto, 1982).
  • J.-P. Himka, Galician villagers and the Ukrainian national movement in the nineteenth century (New York, 1988).
  • V. J. Kaye, Early Ukrainian settlements in Canada, 1895–1900 Dr. Josef Oleskow’s role in the settlement of the Canadian northwest (Toronto, 1964).
  • O.T. Martynowych, The Seraphimite, Independent Greek, Presbyterian and United Churches, umanitoba.ca/…canadian…/05_The_Seraphimite_Independent_Greek_Presbyterian_and_United_Churches.pdf -
  • O.T. Martynowych, The Taras Shevchenko Reading Club/Educational Society for …umanitoba.ca/faculties/…/04_The_Taras_Shevchenko_Reading_Club.pdf –
  • O. T. Martynowych, Ukrainians in Canada: the formative period, 1891–1924 (Edmonton, 1991).
  • M. H. Marunchak, Studies in the history of Ukrainians in Canada (5 vol. published, Winnipeg, 1964–) [text in Ukrainian].
  • O. I. Sych, From the « new land » letters of Ukrainian emigrants from Canada (Edmonton, 1991) [text in Ukrainian].

Nuorodos