Kilio banga (astronomija) – skiriamoji riba tarp magnetosferos (heliosferos) ir tarpžvaigždinės medžiagos. Iš esmės tai yra smūginė banga, susidaranti sąveikaujant išorinei terpei ir magnetosferai, gaubiančiai nagrinėjamą objektą (šiuo atveju heliosferą). Kitoms žvaigždėms, tai yra riba tarp žvaigždinio vėjo ir tarpžvaigždinės medžiagos dominavimo sričių.
Planetų magnetosferų atveju kilio banga yra tarsi siena kur sumažėja Saulės vėjo greitis. Geriausiai išstudijuotas kilio bangų pavyzdys yra Saulės vėjo susidūrimas su Žemės magnetopauze, nors tokios smūginės bangos formuojasi ir apie visas magnetinį lauką turinčias planetas. Žemės atveju smūginės bangos fronto storis yra maždaug 100-1000 km ir prasideda apie 90000 km nuo Žemės.
Terminas yra analogiškas terminui laivyboje, kuomet prieš laivo pirmagalį susidaro kilio banga (arba dar kartais naudojamas terminas priekinė banga).
