Kiaulytės vakcinos paprastai saugiai apsaugoti nuo kiaulytės. Skiepijant daugumą gyventojų siekiama sumažinti komplikacijų skaičių populiacijoje.[1] Apskaičiuotasis veiksmingumas paskiepijus 90 % populiacijos siekia 85 %.[2] Ilgalaikei apsaugai reikia skiepyti dviem dozėmis; pradinę dozę rekomenduojama skirti nuo 12 iki 18 mėnesių amžiaus kūdikiams, o antrąją dozę – per laikotarpį nuo 2 iki 6 metų amžiaus.[1] Galima skiepyti imuniteto dar neturinčius asmenis.[3]
Saugumas
Kiaulytės vakcina palyginti saugi, šalutinis poveikis paprastai lengvas.[1][3] Paskiepijus gali silpnai skaudėti injekcijos vietą, ji gali patinti, galima lengvai karščiuoti. Reikšmingesnis šalutinis poveikis pasireiškia retai.[1] Trūksta įrodymų, kuriais remiantis būtų galima vakciną susieti su tokiomis komplikacijomis, kaip neigiamas neurologinis poveikis.[3] Skiepyti negalima nėščiųjų arba asmenų, kurių nusilpusi imuninė funkcija.[1] Apie sunkų šalutinį poveikį vaikams, kurių motinos buvo paskiepytos šia vakcina nėštumo metu, patikimų dokumentų nėra.[1][3] Nors vakcina gaminama naudojant viščiukų ląsteles, ją gali vartoti kiaušiniams alergiški asmenys.[3]
Naudojimas
Dauguma išsivysčiusių šalių ir daug besivystančių šalių dažnai įtraukia į savo skiepijimų planus kiaulytės vakcinos derinį su tymų ir vakcinomis, vadinamą MMR vakcina.[1] Yra ir šių trijų vakcinų derinys su vėjaraupių vakcina, vadinamoji MMRV vakcina.[3] 2005 m. 110 šalių buvo skiepijama šia vakcina. Srityse, kuriose paskiepyta daug žmonių, ligos atvejų sumažėjo daugiau nei 90 %. Vienos rūšies skiepams sunaudota maždaug pusė milijardo dozių.[1]