Dėl švelnaus klimato, vaizdingų kraštovaizdžių Keip Kodas tapo svarbiu turistiniu regionu. Vasaromis daug poilsiautojų įsikuria pakrančių miesteliuose (pagrindiniai tokie turistiniai miesteliai yra Barnstablas, Bornas, Čatamas, Denisas, Istamas, Falmutas, Haridžas, Hajanisas, Provinstaunas, Sandvičas, Truras, Velflitas, Vuds Holas). 1930 m. Vuds Hole įsteigtas okeanografijos institutas. Pagrindinis transporto mazgas yra Provinstaunas, kur yra oro uostas, vyksta keltai į Bostoną, Martos Vinuogyną, Nantaketą. Yra karinių oro pajėgų bazė. Vystomas žemės ūkis (auginami šparagai, spanguolės).[1]
1961 m. rytinė ir pietinė pakrantės paskelbtos Keip Kodo nacionaline pakrante.[1]
Kyšuliui menkių vardą 1602 m. suteikė britų jūrininkas Bartolomėjus Gosnoldas, čia pagavęs daug menkių. Plimuto kolonijos steigėjai („piligrimai“) 1620 m. išsilaipino Keip Kode ties dabartiniu Provinstaunu.[1]