Kazys Švažas (1924 m. birželio 3 d. – 2018 m. rugsėjo 14 d.) – Lietuvos dailininkas skulptorius.
Biografija
1943 m. baigė Mažeikių gimnaziją. 1945–1953 m. studijavo skulptūrą LTSR valstybiniame dailės institute. 1953–1970 m. dėstė Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume (dab. Kauno kolegija).
Tapytojo Jono Švažo brolis.
Kūryba
Kūrė portretus, figūrines kompozicijas, antkapius. Nuo 1955 m. dalyvavo parodose. Sukūrė skulptūrų-paminklų (Karolio Požėlos, Pakruojis, 1971 m.; Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Druskininkai, 1975 m.), portretų (Jono Švažo, 1979 m.; A. Abraičio, 1981 m.; Karolio Didžiulio, 1984 m.), reljefinių kompozicijų („Pirmieji išvaduotojai“, 1958 m.; „Revoliucija“ Kauno Vienybės aikštės steloje, „Skrydis“ Kauno aerouoste, abu 1970 m.; „Žemė maitintoja“, 1978 m.). Kūriniai emocingi, stilizuotų apibendrintų formų, kompaktiškos kompozicijos.[1][2]
Nuo 1960 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys, 1986–1990 m. Dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas. LLKJS premijos laureatas (1972 m.), LSSR nusipelnęs meno veikėjas (1974 m.).[3]
Šaltiniai